captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atkurtame Antrojo Pasaulinio karo laikų žurnale – žvilgsnis į „Fluxus“ ištakas

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido bibliografinės retenybės – 1946-48 metais Vokietijoje leisto žurnalo „Žvilgsniai“ faksimilinį leidimą. Jis, pasak leidėjų, tai žvilgsnis į „Fluxus“ ištakas.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido bibliografinės retenybės – 1946-48 metais Vokietijoje leisto žurnalo „Žvilgsniai“ faksimilinį leidimą. Jis, pasak leidėjų, tai žvilgsnis į „Fluxus“ ištakas.

Žurnalas „Žvilgsniai“ – tai keturių menininkų brolių Jono ir Adolfo Mekų, Algirdo Landsbergio ir Leono Lėto bendras darbas. Žurnalas Vokietijos Perkeltųjų asmenų, vadinamųjų dipukų stovyklose Vysbadene ir Kaselyje buvo dauginamas rotaprintu, vos 100 egzempliorių tiražu.

Dipukų (nuo angliško termino „displaced persons“) stovykloje buvo leidžiama nemažai žurnalų, „Žvilgsniai“ išsiskyrė kitoniška, aiškiai išreikšta avangardine laikysena, novatoriškais turinio ir formos eksperimentais.

„Po Antro Pasaulinio karo, kai lietuviai traukėsi į Vakarus, užstrigo jie daugiausiai Vokietijoje D.P. stovyklose, konkrečiai amerikiečių zonoje šiuo atveju, keturi jauni menininkai turėdami daug laisvo laiko, nenorėdami šokti tradicinių ratelių, nenorėdami gyventi vien prisiminimais apie Lietuvą ir nežinodami, kas su jais bus ateity, 1946-47-48 metais sukūrė trijų žurnalų komplektą, kuris vadinasi „Žvilgsniai“, tai yra keturi sąsiuviniai, bendra jų apimtis nesiektų 200 puslapių“, – pasakojo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis.

„Žvilgsnininkai“ buvo atviri naujovėms, stengėsi pajusti Vakarų Europos, pasaulio kultūros pulsą, integruotis į vakarietišką kultūros erdvę ir sykiu išsaugoti nacionalinį tapatumą.

„Turime unikalų reiškinį ta prasme, kad daugelis gyventojų D.P. stovyklose ilgėjosi atgal, abu broliai Mekai, Algirdas Landsbergis ir Leonas Lėtas, jie kažkaip jau žiūrėjo į vakarus, ieškojo, į ką jie galėtų atsiremti, jie aišku vertino lietuvių paveldą, spausdino ir „Strazdą“, bet jau žiūrėjo į vakarus, žavėjosi pasaulio avangardo tradicijomis, savo forma žurnalas primityvus, turiniu turėtų būti įdomus menotyrininkams ir tyrinėtojams, kas vertina „Fluxus“ idėjas, nes tai yra ištakos, ir ne Amerikoj, o Europoje“, – sakė G. Vaškelis.

Visi trys išlikę žurnalo numeriai yra atkurti siekiant autentiškumo, netgi išlaikant originale supainiotą puslapių tvarką, netolygaus ryškumo raides, nevienarūšį kelių atspalvių popierių ir panašiai. Faksimiliniuose žurnaluose padarytos įklijos su iliustracijomis – lygiai kaip originaluose.

„Jie turi savy daug grafikos, tai ne mažiau įdomu kaip patys tekstai, yra ir ranka rašyta žaista ir paveiksliukais, ir šriftais, pasiduoda improvizacijai, tai gražu, kadangi tiražas buvo 100, padarėm 700. Pilni komplektai yra tik trys, Mažvydo bibliotekoje yra restauruotas, Lietuvoje yra Maironio muziejuje ir Klaipėdos universitete, atskiri numeriai yra keliose bibliotekose“, – teigė G. Vaškelis.

Lietuvoje pilni žurnalo „Žvilgsniai“ komplektai yra trys. Restauruotas saugomas Martyno Mažvydo bibliotekoje, kiti du Maironio lietuvių literatūros muziejuje ir Klaipėdos universitete.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...