captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aktorius A. Šurna palydėtas į paskutinę kelionę

Ketvirtadienį į paskutinę kelionę palydimas aktorius Antanas Šurna. Amžino poilsio legendinė teatro ir kino asmenybė atguls Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Ketvirtadienį į paskutinę kelionę palydimas aktorius Antanas Šurna. Amžino poilsio legendinė teatro ir kino asmenybė atguls Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

Vienas garsiausių vyresnės kartos aktorių buvo pašarvotas Jaunimo teatre, kuriame vaidmenis kūrė 50 metų. Urna su aktoriaus pelenais stovėjo teatro Didžiojoje salėje, foje kabėjo A. Šurnos nuotrauka. Šalia ant kabyklos kabojo juodas cilindras, paltas su baltomis pirštinėmis ir šaliku. Tai sceniniai aktoriaus drabužiai iš spektaklio „Raštininkas Bartlbis“. Teatro scena skendo baltose gėlėse, o virš urnos projektoriuje buvo rodomas aktoriaus nuotraukos iš spektaklių.

A. Šurnos gyvybė užgeso pirmadienį, jo namuose. Netikėta menininko mirtis sukrėtė jo gerbėjus, kolegas, artimuosius.

Trečiadienį atsisvekinti su aktoriumi atvyko visas būrys Lietuvos kultūros ir meno atstovų: Gediminas Storpirštis, Arūnas Sakalauskas ir Jolanta Dapkūnaite, Vidas Petkevičius, Petras Dimša, režisieriai Saulius Vosylius, Donatas Ulvydas, Vidas Bareikis su žmona Jurga Šeduikyte, Ainis Storpirštis ir daugelis kitų.

Bene visi DELFI kalbinti A. Šurnos kolegos apibūdino jį kaip itin talentingą menininką, pabrėžė jo atsidavimą teatrui. A. Šurnos bendraamžis aktorius Juozas Budraitis prisimena jį kaip vieną ryškiausių jo kartos teatralų. Šiltų žodžių negailėjo ir Jaunimo teatre beveik 50 metų su A. Šurna dirbęs aktorius Rimgaudas Karvelis. „Jis nebuvo tik herojinis aktorius. Antanas buvo labai talentingas ir daug spalvų turėjęs aktorius. Jis buvo labai atsidavęs savo darbui. Ateidavo ruoštis vaidmeniui likus dviems valandoms iki spektaklio. Kiti iš chaltūrų prieš pusvalandį arba tiesiai į sceną atbėgdavo“, – savo kolegą prisiminė R. Karvelis. Nuo studijų laikų šviesios atminties aktorių pažinojo Lietuvos teatro ir kino aktorius Saulius Sipaitis. Jaunystės laikais gimusi jųdviejų draugystė lydėjo visą gyvenimą. „Aktoriaus profesija yra amžinas egzaminas, nes tau bet kada gali nepasisekti. Kiekvienas vaidmuo yra savęs įrodinėjimas – būsi ar nebūsi. Ta atsakomybės našta jam psichologiškai buvo labai sunki. Juk ne kiekvienas gali būti karvedžiu Napoleonu“, – sakė S. Sipaitis.

Valstybiniame jaunimo teatre aktorius dirbo nuo pat jo įsikūrimo pradžios. 1966 m. pirmajame teatro spektaklyje – W. Shakespeare’o „Romeo ir Džiuljeta“ – A. Šurna vaidino jaunąjį Romeo. Paskutinis jo vaidmuo buvo sukurtas dar šių metų vasarį Arvydo Lebeliūno režisuotame spektaklyje „Pabaigos pradžia“. 2000 m. aktoriui buvo skirtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5 laipsnio ordinas, 2012 m. įteikta Vyriausybinė kultūros ir meno premija.

Žymus Lietuvos aktorius sukūrė daugiau kaip 50 įsimintinų teatro ir kino vaidmenų.

A. Šurna gimė 1940 m. kovo 27 d. Kaune. 1958 m. įstojo į Lietuvos valstybinės konservatorijos Teatrinį fakultetą. Po kelerių metų A. Šurną paskyrė Juozo Rudzinsko asistentu Mokomajame teatre, kuriame jis pradėjo aktoriaus karjerą. 1963 m. vienerius metus dirbo Kauno valstybiniame dramos teatre, o 1964 m. išvyko į Šiaulių dramos teatrą.

Kūrybinis aktoriaus kelias Valstybiniame jaunimo teatre siejasi su Aurelijos Ragauskaitės, Vytauto Čibiro, Dalios Tamulevičiūtės, Ginto Žilio ir kitų režisierių darbais. 1992–1997 m. A. Šurna vadovavo Valstybiniam jaunimo teatrui vienu sudėtingiausių laikotarpių.

Paskutinieji A. Šurnos vaidmenys – tai mokytojas Labutis spektaklyje „Patriotai“ (rež. J. Vaitkus, 2008), Namo šeimininkas spektaklyje „Raštininkas Bartlbis“ (rež. R. Kazlas, 2010), Daktaras Spivis spektaklyje „Skrydis virš gegutės lizdo“ (rež. V. Griško, 2011), Durininkas spektaklyje „Kovos klubas“ (rež. V. Bareikis, 2012), Virdžilas spektaklyje „Pabaigos pradžia“ (rež. A. Lebeliūnas, 2014).

Kine A. Šurna debiutavo jaunojo Rimšos vaidmeniu režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus filme „Vienos dienos kronika“ (1963). Vėliau vaidino daugelyje filmų, sukurtų garsiausių Lietuvos kino režisierių – Arūno Žebriūno, Marijono Giedrio, Algimanto Puipos, Raimondo Vabalo, Gyčio Lukšo, Almanto Grikevičiaus, taip pat televizijos režisierių – Broniaus Morkevičiaus, Sauliaus Vosyliaus ir kt.

Garsiausi aktoriaus vaidmenys – Herkus Mantas („Herkus Mantas“, rež. Marijonas Giedrys, 1972), Kaminskas („Riešutų duona“, rež. Arūnas Žebriūnas, 1977), tėvas („Moteris ir keturi jos vyrai“, rež. A. Puipa, 1983) bei kiti.

Į populiarumo aukštumas garsųjį aktorių pakylėjo visų laikų žinomiausias lietuviškas serialas „Giminės“, kuriame aktorius atliko vieną pagrindinių vaidmenų. A. Šurna pastebėjo, jog bene ilgiausiai žmonės jį tapatino būtent su Antanu Šepučiu: „Net gatvėje Šepučiu šaukdavo, – sakydavo aktorius. – Man tai – savotiškas pripažinimas, gal net didesnis nei laiškų rašymas, komplimentų žėrimas ar gėlių teikimas.“

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...