captcha

Jūsų klausimas priimtas

Parodoje Minske baltarusiai pamatė 99 autentiškus Valdovų rūmų radinius

Visą vasarą Baltarusijos nacionaliniame istorijos muziejuje veikusi Valdovų rūmų paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ sulaukė 10 tūkst. lankytojų dėmesio. 
LNM nuotr.
LNM nuotr.

Visą vasarą Baltarusijos nacionaliniame istorijos muziejuje veikusi Valdovų rūmų paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ sulaukė 10 tūkst. lankytojų dėmesio.

 Parodos aplinkoje baltarusių visuomenei buvo pristatytas ir šios šalies kultūros ministerijos iniciatyva iš privataus kolekcininko Rusijoje įsigytas Trečiasis Lietuvos Statutas, išleistas 1588 metais

 „Bendra istorinė praeitis, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) vienijo lietuvių, lenkų, baltarusių ir ukrainiečių tautas, šiandien ir vėl tampa aktuali besivienijančioje Europoje kaip svarbus šio regiono tapatybės komponentas“ – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas. Baltarusijos paveldo saugininkai labai daug dėmesio skiria istorinių objektų išsaugojimui, unikalių paminklų atkūrimui. Viena po kitos atgimsta rekonstruotos ir suremontuotos pilys, rūmai, bažnyčios bei cerkvės, kurioms ieškoma tinkamų interjero eksponatų. Tačiau tokiais vertingais archeologiniais radiniais ir interjero vertybėmis, kokius turi lietuviai muziejininkai, kaimynai šiandien pasigirti negali, teigiama LNM informaciniame pranešime.

 Baltarusijos Respublikos nacionalinio istorijos muziejaus direktorė Nina Kalymaga pabrėžė, kad parodoje buvo galima susipažinti su unikaliomis XIV–XVII a. LDK vertybėmis bei europinio meno kūriniais, kurių beveik nėra Baltarusijos muziejų rinkiniuose. Parodoje Minske lankytojai pamatė 99 autentiškus Valdovų rūmų muziejaus Gotikos, Renesanso ir ankstyvojo Baroko epochas bei Lietuvos valdovų aplinką reprezentuojančius archeologinius radinius ir 19 taikomosios ir vaizduojamosios dailės kūrinių. Dauguma parodos eksponatų parinkti taip, kad ypač žadintų baltarusių smalsumą. Pavyzdžiui, eksponuoti XVI a. Gardino grafiniai atvaizdai, senieji LDK žemėlapiai. Lankytojus itin žavėjo du monumentalūs XVI a. pabaigos – XVII a. gobelenai. Aštuoniolika gausiai iliustruotų stendų atskleidė kaimynams Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos raidą, rūmų atkūrimo projektą ir būsimos ekspozicijos koncepciją.

Pažymėtina, kad Baltarusijos kultūros ministro Pavelo Latuškos iniciatyva Valdovų rūmų muziejaus parodos aplinkoje baltarusių visuomenei buvo pristatytas ką tik iš privataus kolekcininko Maskvoje įsigytas pirmais Trečiojo Lietuvos Statuto 1588 m. leidimas, kurį parengiant prisidėjo ir iš savo asmeninių lėšų išleido LDK kancleris Leonas Sapiega. Tai tam tikra to meto konstitucija, kuri laikoma viena iš pažangiausių tiems laikams ir kuri galiojo visoje LDK teritorijoje. Todėl Valdovų rūmų surengta paroda baltarusių muziejininkams ir kultūros ministerijos vadovams pasirodė tinkamiausia vieta šios praeities relikvijos pristatymui ir dar labiau pagyvino lankytojų susidomėjimą ekspozicija.

„Paroda neabejotinai suartino lietuvių ir baltarusių kultūrines visuomenes, suaktualino jų bendrą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą ir vieną iš svarbiausių simbolinių šio paveldo objektų – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje. Reikia tikėtis, kad tokie sėkmingi parodiniai projektai ateityje dar labiau paskatins baltarusių kultūrinį turizmą Lietuvoje“, – teigia dr. V. Dolinskas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...