captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Titanike“ – meno doktorantų paroda

Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ prisistato 22 meno doktorantūros studentai. Daugelis jų – žinomi menininkai, pedagogai. Parodoje jie pabandė atskleisti nebaigtą procesą, kūrybos išklotinę.
„Titanikas“, Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
„Titanikas“, Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ prisistato 22 meno doktorantūros studentai. Daugelis jų – žinomi menininkai, pedagogai. Parodoje jie pabandė atskleisti nebaigtą procesą, kūrybos išklotinę.

Koks nuteistųjų meno suvokimas ir kodėl visuose kalėjimuose jis suvokiamas panašiai? Ar gali būti, kad atkurti žmogaus portretą turint tik kaukolės matmenis beveik neįmanoma, nes, pavyzdžiui, Kristijoną Donelaitį kiekvienas menininkas atkuria panašų į save? Temos, į kurias menininkai gilinasi, – skirtingos, jas vienija tik tai, kad visų darbai dar nebaigti.

„Dauguma šių darbų dar nebaigti, todėl įdomu pasižiūrėti, kaip menininkas tam tikru momentu sustoja ir ką parodo – eksponuojamas tam tikras kitimas“, – sako Vilniaus dailės akademijos Magistrantūros ir doktorantūros studijų skyriaus vadovė dr. Algė Andriulytė.

Tik trečius metus veikiančios doktorantūros studijos pirmiausia skirtos Dailės akademijos dėstytojams ar ketinantiems jais tapti. Kita vertus, pasak studijų vadovų, tikimasi, kad šie menininkai sugebės naujai pažvelgti į pasaulyje ir Lietuvoje vykstančius meno pokyčius.

„Aš tiriu spalvų prognozavimo madoje problemą. Mane domina būtent Lietuvos situacija – kaip spalvos atkeliauja iš siūlomų globalių mados tendencijų, kaip jos leidžiasi, kas valdo šį procesą,  kaip jos prigyja Lietuvoje“, – pasakoja dizainerė Renata Maldutienė.

Kitas dizaineris, Marius Bartkus, sako dirbantis ties vizualizacijų generatoriumi.

„Aš kuriu vizualinių idėjų generatorių, kad jis pats kurtų vizualines idėjas, ir žmogui nereikėtų naudotis „Fotoshop`u“, karpyti paveiksliukų, ieškoti vaizdinių, apsiriboti savo akiračiu. [Tokiu atveju] jis gautų žymiai didesnį kiekį informacijos, iš kurios galėtų kažką daryti“, – idėją apibūdina M. Bartkus.

Bandymas kompiuterių programoms suteikti žmogaus kūrybiškumo galią, pasak projekto autoriaus, – tik idėja. Kaip ir Lietuvos pirkėjui priimtinų spalvų pagrindimas.

R. Maldutienė sako, kad lietuviai nemėgsta geltonos, oranžinės ir žalios spalvų. Tačiau savo studijomis siekia ir argumentuoti, kodėl pirkėjui Lietuvoje reikia kitų dalykų nei, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Italijoje. Ir tai, pasak dizainerės, nėra nemadingai besirengiančios šalies požymis, o tik mūsų savitumas. Tokį esą seniai yra pripažinę, pavyzdžiui, suomiai.

Kitą savaitę, gegužės 15–16 dienomis, Dizaino inovacijų centre parodos dalyviai – 22 doktorantai –pristatys savo atliekamus meno tyrimus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...