captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaune gatvės menas atgis festivalyje NYKOKA

Gegužės 11-ąją Kauno gatvės bus dedikutos menui – pirmą kartą mieste įvyks gatvės meno festivalis NYKOKA, organizuojamas menininko Tado Šimkaus ir kūrybos industrijų hub’o „Sandėlis“, sandelis.co pranešime spaudai. 
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Gegužės 11-ąją Kauno gatvės bus dedikutos menui – pirmą kartą mieste įvyks gatvės meno festivalis NYKOKA, organizuojamas menininko Tado Šimkaus ir kūrybos industrijų hub’o „Sandėlis“, skelbiama sandelis.co pranešime spaudai. 

Anot festivalio idėjos autoriaus T. Šimkaus, idėja kurti festivalį kilo matant įvarius renginius ir projektus užsienyje, tiek tolimame, tiek artimame. Nors pačiam gyvai neteko dalyvauti nei viename festivalyje, tačiau šiais laikais gatvės meno idėjos keliauja internetu ir yra puikiai visiems prieinamos. Pats žodis festivalis kilęs iš lotyniško „festivus“, reiškiantis linksmą, šventinį. Istoriškai festivalius rengdavo bendruomenės, kurios puoselėdavo tam tikrus ir tik joms būdingus bruožus ir tradicijas.

„Norisi supažindinti Kauno bendruomenę su gatvės meno idėja, po truputį įauginti ją į viešąsias erdves ir mūsų sąmones. Tai idėja miestui, kurią verta švęsti ir puoselėti“, – įsitikinęs idėjos autorius. Kodėl gatvės meno festivalis? „Nes tai yra šiuolaikinio, laisvo, mąstančio ir kūrybiško miesto sudedamoji dalis, nes tai gali suteikti miestui charakterio bei savitumo, skatinti diskusiją apie mus supančią aplinką, didinti kiekvieno iš mūsų aktyvumą jos kūrime. Gatvės menas – tai labai plati sąvoką, tačiau ji puikiai atspindi laisvės ir kūrybiškumo idėjas. Manau, kad to dar trūksta mūsų mentalitetui.“

– Ar senelis ant Fluxus ministerijos pastato turėjo įtakos festivalio atsiradimui?

– Taip, išties tai buvo lūžis, padrąsinimas žengti į miestą ir tęsti tai, kas atsitiko su seneliu. Manau, kad šis lūžis įvyko ne vien mūsų galvoje, tačiau ir žmonių suvokime vertinant „gatvės meno“ sąvoką. Kartu su kolega Žygimantu Amelynu įgyvendinome savo svajonę miestui padovanoti didelio formato piešinį ir kartu parodyti vaizduotės bei kūrybos galią. Nors miesto mastu, tai tėra tik kruopelytė jo struktūroje, tačiau patys nustebome, kaip stipriai kūrinys paveikė aplinką. Teigiama emocija ir suvokimas, kad mes patys galime keisti savo miestą, kad nesame tik varžteliai pilkame mechanizme, paskatino eksperimentuoti ir gilintis į gatvės meno galimybes. 

– Kokia pavadinimo NYKOKA reikšmė?

– Nykoka, nuo žodžio nyku, pilka, tuščia. Šį jausmą dažnai patiriu vaikščiodamas po Kauno gatves ir viešąsias erdves. Nors man patinka Kaunas ir esu pripratęs prie savo miestą, nes čia jauku, patogu gyventi, tačiau kartu ir liūdna bei atšiauru. Pavadinimas kilo iš noro pabrėžti problemą, bet kartu to ir nesureikšminti, padaryti tai su pozityvo užtaisu. NYKOKA – tai miesto dabartinė padėtis ir atspirties taškas, tai pretekstas tekstui, priežastis veiksmui. NYKOKA – tai taip (ne)maloniai artima Kaunui. 

– Kokią įtaką miestui turėtų daryti  ar jau daro NYKOKA?

– Kol kas, manau, jos beveik nėra. Ilgainiui, bėgant metams ir festivaliui tapus kasmetiniu reiškiniu, tikiuosi, tai turėtų nors šiokios tokios įtakos suvokiant ir vertinant kūrybiškumą, viešųjų erdvių svarbą bei jų įtaką mūsų kasdienybėje. Tai noras skatinti gatvės meno idėją, skatinti žmonių iniciatyvas ir mažinti abejingumą savai aplinkai. 

– Ne vieną kartą paminėjai kūrybiško miesto sąvoką. Kodėl miestas turi vertinti kūrybines iniciatyvas?

– Visi esame kūrybingi ir visi išties vertiname kūrybingumą daugiau ar mažiau, sąmoningai ar pasąmoningai. Jeigu žmogus nebūtų kūrybingas, jis iki šiol vaikščiotų ant keturių kojų. Kūrybingumas, tai viena iš Dievo dovanų, kuri padeda mums tobulėti. Nereikėtų to vengti.

– Gal galėtum išskirti festivalio programos perliukus? 

Nors festivalis pirmaisiais metais akcentuoja didelio formato piešinius ant Kauno naujamiesčio bei senamiesčio pastatų sienų, tačiau kitos programos dalys – pažintinė ir pasirodymų yra ne mažiau svarbios. Iš esmės programą buvo stengiamasi sudaryti taip, kad ji pritrauktų kuo daugiau žmonių į miesto viešąsias erdves. Kadangi festivalis NYKOKA analizuoja mus supančios aplinkos problematiką, programa skatins miesto gyventojus kitu kampu pažvelgti į kasdienines erdves. Norime priminti, kad tai, kas yra išorėje, yra ir mūsų viduje, kad viešoji erdvė yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis ir ji turėtų atspindėti dabarties aktualijas.

– Įsivaizduok, kad galėtum užpiešti ant bet kokio pastato Kaune, kurį pastatą pasirinktum?

– Kauno savivaldybės pastatą. Manau, tai yra ypatinga vieta, kur lankosi ir dirba žmonės, turintys didžiausią galią miestui, kur gimsta svarbiausi sprendimai, galintys įtakoti Kauno gyvenimą, pokyčius. Ten turėtų virte virti kūrybiškumas, sklisti iniciatyva.

– Ar gali žodžiais nupiešti šiandieną Kaune? 

– Tai gan abejingas miestas kalbant apie viešąsias erdves. Miestas įstrigęs laike, panašiai kaip ir radijo stotys, kurios jau 10 metų transliuoja vis tas pačias melodijas. Kaunui trūksta dabarties jausmo ir gyvybės pulso, išminties, vizijos, o gal elementaraus, nuoširdaus rūpesčio savimi. Nors turime laisvės alėją, tačiau iki tikros laisvės dar tolokai. Iš kitos pusės, Kaunas juda priekin, vystosi ir geri pokyčiai tikrai jaučiasi – puikus pavyzdys senamiesčio bendruomenė, aš tikiu, kad viskas keičiasi tik į gerą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...