captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaunas taikosi į UNESCO paveldo sąrašą

Kaune specialistai diskutuoja, ar verta siekti, kad tarpukariu mieste statyti vertingi pastatai būtų įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Architektūrologai sako, tokie siekiai miestui būtų naudingi, net jei ir nepavyktų į sąrašą patekti. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos atstovė teigia, kad Kaunui reikia atlikti daug namų darbų.
Kaunas iš paukščio skrydžio, K. Vanago (BFL) nuotr.
Kaunas iš paukščio skrydžio, K. Vanago (BFL) nuotr.

Kaune specialistai diskutuoja, ar verta siekti, kad tarpukariu mieste statyti vertingi pastatai būtų įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Architektūrologai sako, tokie siekiai miestui būtų naudingi, net jei ir nepavyktų į sąrašą patekti. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos atstovė teigia, kad Kaunui reikia atlikti daug namų darbų.

Architektūros istorikai sutaria, kad tarpukario laikinojoje sostinėje Kaune iškilusių pastatų architektūra unikali – juos projektavo gabiausi architektai, pastatuose – anuomet Europoje gyvavę stiliai, kryptys.

Architektūrologas Vaidas Petrulis sako, kad vien siekis įtraukti tarpukario modernizmo architektūrą į UNESCO, Kaunui būtų naudingas.

„Tai būtų tokia paskata paieškoti, kaip kalbėti apie Kauno tarpukarį, kad jis būtų įdomus. Ar mes, sakykim, sėkmingai įveiksime tą procesą, mano galva, ne taip svarbu. UNESCO neturėtų būti kaip koks ordinas, kad (...) jeigu negausime, tai vadinasi nieko vertas tas mūsų Kaunas. Tai turėtų būti toks procesas, kuris būtų mums patiems naudingas“, – sako architektūrologas Vaidas Petrulis.

Pasak Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos atstovės, į UNESCO paveldo sąrašą norinčiam patekti Kaunui reikia atlikti daug namų darbų. Nusiteikti nemažoms išlaidoms, tiksliai apsibrėžti, ką nori saugoti, pasverti didžiulius įsipareigojimus.

„Labai svarbus yra tikslus teritorijos nustatymas, nes iš karto yra įsipareigojimas, kad toje teritorijoje galios visai kitoks saugojimo režimas. Vėlgi įsipareigojimas: ar galima suderinti su savininkais, su privačios plėtros interesais. Miestas jau turi nusimatyti strategiją, ar jis turi plėtros planus, ar jis turi kultūrinio turizmo planus“, – sako Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Marija Drėmaitė.

Siekius patekti į UNESCO sąrašą palaikantis Kauno meras Andrius Kupčinskas sako, kad įvairių vertingas teritorijas saugančių reglamentų Kaunas jau turi nemažai. Pasak specialistų, daugelį tarpukario pastatų savininkai gerokai apleido, tad galvojant apie UNESCO juos reikėtų rimtai sutvarkyti. Meras teigia, kad savivaldybė savininkams galėtų padėti.

„Pavyzdžiui, mokėti po šimtą eurų kompensaciją, gal pradžioje į metus, o galbūt į mėnesį tiems, kurie gyvena tokiuose namuose, nes jiems taikomi tam tikri paveldosaugos ribojimai. Tiems žmonėms, aišku, norint susiremontuoti butus, namus, stogą ar aplinką, galioja visiškai kitokie standartai“, – sako A. Kupčinskas.

Tarpukario modernizmo architektūrai Kaunas siekia gauti ir Europos paveldo ženklą, kuris padėtų lengviau gauti paramą iš Europos Sąjungos fondų ir skatintų turizmą. Ar pavyks, paaiškės metų pabaigoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...