captcha

Jūsų klausimas priimtas

Biržuose rastas akmens amžiaus kapas

Biržuose tiesiamo dviračių tako kaimynystėje rastas akmens amžiaus kapas, kuriame esantys palaikai gali būti 4–6 tūkst. metų senumo, teigiama „Panevėžio kelių“ pranešime.
Archeologai atidengia neolito laikų kapą, Karolio Duderio nuotr.
Archeologai atidengia neolito laikų kapą, Karolio Duderio nuotr.

Biržuose tiesiamo dviračių tako kaimynystėje rastas akmens amžiaus kapas, kuriame esantys palaikai gali būti 4–6 tūkst. metų senumo, teigiama „Panevėžio kelių“ pranešime.

Bendrovė „Panevėžio keliai“, atliekanti rangos darbus Biržų mieste, jau antrą kartą projekto vykdymo metu susiduria su reikšmingais archeologiniais radiniais. Dar vasario mėnesį kasant tranšėją elektros tinklams šalia tiesiamo dviračių tako, prie Evangelikų reformatų bažnyčios, buvo aptiktas kapas.

Prieš Velykas atlikus kasinėjimus paaiškėjo, kad tai – akmens amžiaus laikotarpio žmogaus palaikai. Kaulų amžius gali siekti 4–6 tūkst. metų. Akmens amžiaus palaidojimai nėra dažnas radinys pasaulio mastu, o Lietuvoje jie itin reti.

Šis radinys Biržuose yra ypatingai svarbus, nes tai yra pirmasis rastas neolito laikotarpio palaidojimas Šiaurės rytų Lietuvoje. Neolito pradžioje žmonės vis dar buvo mobilūs ir vienoje vietoje ilgai neužsibūdavo, todėl surasti to laikotarpio gyvenvietes ir ypač palaidojimus yra sudėtinga. Daugiausia akmens amžiaus radinių, aptiktų Biržų regione, yra atsitiktiniai.

Tyrimams vadovaujantis archeologas, Biržų muziejininkas, Vilniaus universiteto archeologijos magistrantūros studentas Karolis Duderis džiaugiasi, kad būtent jam teko garbė rasti tokį nepraprastą radinį. Archeologas labiausiai domisi miestų archeologija, o pats yra kilęs iš Biržų.

Atliekant detaliuosius tyrimus ištirtas 80 kv. m plotas, o atradus neolito kapą bei pavienius kaulus, planuojama ištirti dar 500 kv. m plotą. Archeologai tikisi rasti daugiau panašaus laikotarpio radinių. Pasiteisinus šioms viltims būtų galima detaliau atkurti Biržų miesto priešistorę.  

Palaidojimas rastas Apaščios upės santakoje su Širvėnos ežeru, tačiau šis ežeras buvo dirbtinai suformuotas XVI amžiuje. Kai buvo palaidotas mirusysis, vietoje ežero tekėjo dar viena upė, o aplinkinė teritorija buvo drėgna ir pelkėta. Mirusysis buvo palaidotas ant kalvelės, kuri nebuvo apsemiama.

Žmogus palaidotas gemalo pozoje (t.y. miegojimo), plaštakos padėtos po galva. Ši poza yra įprasta akmens amžiaus laidosenai. Archeologams pavyko surinkti didžiąją dalį kaukolės fragmentų ir, svarbiausia, dantis. Dantų tyrimai gali suteikti daug informacijos apie žmogaus sveikatą, mitybą bei amžių.

Kapas rastas 50–80 cm gylyje, molio įžemyje. Pakasus dar kelis centimetrus giliau, pasiekiamas gruntinio vandens lygis. Molio ir drėgmės apsupti kaulai yra puikiai išsilaikę, išlikę net smulkiausi pirštų kauliukai, kurie dažniausiai suyra pirmieji.

Kape rastos įkapės yra tipinės akmens amžiaus palaidojimams – rastas titnaginis peiliukas bei kirvelis, taip pat kaulinis adiklis tinklams megzti ir šerno iltis – amuletas. Sprendžiant iš kaulinio adiklio, mirusysis galėjo būti moteris, tačiau tiksliai lytį bus galima sužinoti specialistams atlikus kaulų apžiūrą.

Kaulų mėginys išsiųstas į Poznanės laboratoriją (Lenkija), kurioje bus atliekami radiokarbono tyrimai. Šiuo metų iš įkapių nustatytas kaulų amžius gali siekti 4–6 tūkst. metų. Radiokarbono tyrimai palaidojimo datą nustatys tiksliau.

Pasak K. Duderio, remiantis Biržų miestą tyrinėjusio urbanisto Algimanto Miškinio darbais, Biržuose galimos dvi priešistorinių gyvenviečių vietos. Pirmoji galėjo būti Agluonos ir Apaščios upių santakoje (dabartinio Širvėnos ežero viduryje), tačiau ši vieta buvo drėgna ir pelkėta. Antroji galima vieta – Biržų senamiestis. Pavienių neolito bei žalvario amžiaus radinių yra pasitaikę ir Biržų piliavietėje.

Šis neolito laikotarpio kapas nėra vienintelis radinys, aptiktas tiesiant dviračių taką. Dar 2013 metų liepą atliekant žvalgomuosius tyrimus, buvo atrasti XIX–XX a. pastatų pamatai, pavienės keramikos šukės bei XVI a. moneta. Radiniai buvo ištyrinėti ir užkonservuoti juos vėl užkasant. Kad rasti pamatai būtų apsaugoti, o jų vieta žinoma, buvo padarytos projekto korekcijos. Buvo nuspręsta pakelti tako išilginį profilį ir, vadovaujantis radinius įvertinusių Kultūros paveldo departamento atstovų rekomendacijomis, klojant trinkeles, senųjų pamatų vietas paženklinti kitos spalvos – juodomis – trinkelėmis, kad ateityje, esant lėšų, būtų galima šiuos radinius ištirti plačiau.

Naujasis 2 kilometrų ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas, kurio zonoje aptikti svarbūs archeologiniai radiniai,  tiesiamas šalia svarbiausių Biržų miesto kultūros paveldo objektų: Biržų pilies (tvirtovės) komplekso, Astravo dvaro sodybos, katalikų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir evangelikų reformatų bažnyčios.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...