captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ansamblių vakaras Lietuvą užlies dainų ir šokių upe

Kaip Nemuno ir jo intakų vanduo suteka į Baltijos jūrą, taip jau liepos 3 dieną į sostinės Kalnų parką suplauks visos Lietuvos etnografinių regionų dainos, šokiai ir papročiai. Jiems atsiskleisti čia vyksiančiame Ansamblių vakare „Krantai Nemunėlio“ dar labiau padės specialiai šiam reginiui kuriama scenografija ir šiuolaikiniai technologiniai sprendimai.
A. Moisiejenko nuotr.
A. Moisiejenko nuotr.

Kaip Nemuno ir jo intakų vanduo suteka į Baltijos jūrą, taip jau liepos 3 dieną į sostinės Kalnų parką suplauks visos Lietuvos etnografinių regionų dainos, šokiai ir papročiai. Jiems atsiskleisti čia vyksiančiame Ansamblių vakare „Krantai Nemunėlio“ dar labiau padės specialiai šiam reginiui kuriama scenografija ir šiuolaikiniai technologiniai sprendimai.

Daugiau kaip 4 tūkstančiai atlikėjų muzika, šokiais ir dainomis  pakvies žiūrovus į beveik tris valandas truksiančią kelionę Nemunu per visą Lietuvą. Specialiai šiam renginiui pasiūdinti tautiniai kostiumai, sukurta atributika. Ansamblių vakaras išnaudos ir vakaro sutemas – jose įspūdingai atrodys specialiai kuriami žibantys vainikai, o bendrą vaizdą sustiprins projekcijos, šviesos ir lazerių efektai. Šventės kulminacija taps visų drauge atliekama daina „Kur giria žaliuoja“ ir daugiau kaip tūkstančio šokėjų šokama „Paskutinė polka“, skelbiama pranešime spaudai.

„Ne veltui ypač daug etninės kultūros žanrų jungiantis Ansamblių vakaras yra tituluojamas spalvingiausiu Dainų šventės reginiu. Šioje šventėje lyg upių ir upelių santakos, subėgančios į didelę upę, mūsų panašios, bet ir skirtingos giesmės, dainos, šokiai, mus suvienys dar labiau. Ansamblių vakaras – unikali proga visa tai patirti gyvai“, – sakė Dainų šventės direktorius Saulius Liausa.

Vakaro programos pavadinimas kilo iš visiems puikiai žinomos dainos „Kur giria žaliuoja“ žodžių „Krantai Nemunėlio“. Scenarijaus idėja – atskleisti etnografinių šalies regionų unikalumą keliaujant Nemunu ir jo intakais nuo Dzūkijos iki pat Klaipėdos krašto. Upės bangas padės kurti vaizdo projekcijos, šokėjai, muzika. Liaudies dainų ir šokių ansambliai, liaudies dainų atlikėjos Veronika Pavilionienė ir Rasa Serra, ansamblis „Sedula“ bei liaudiškos muzikos kapelų muzikantai sukurs unikalų reginį, atspindintį dainų, tarmių, kostiumų, muzikos instrumentų, šokių ir žaidimų įvairovę ir savitumą.

Kiekvienoje koncerto dalyje atsiskleis skirtingų etnografinių regionų – Dzūkijos, Aukštaitijos, Sūduvos, Žemaitijos ir Klaipėdos krašto – savitumai. Juos pristatys tarmiškai kalbančios poros, pasipuošusios regiono kostiumais, kiekvieno regiono specifiką pristatanti programa, kostiumai, regionui būdingi kūriniai. Visą pasirodymą sudarys 36 kūriniai, iš jų net 23 naujai sukurtų šiai programai.

Ansamblių vakaro metu bus naudojami įvairūs etnografiniams regionams būdingi muzikos instrumentai: dzūkai ir žemaičiai atsiveš cimbolus, klaipėdiečiai dūdmaišius ir dambrelius, skambės bandonijų ir armonikų atliekamos  polkutės, o su jomis varžysis ir lūpinių armonikų atliekamas valsas. Aukštaičiai pristatys savo lauko medinius instrumentus – skudučius, daudytes, tabalus, skrabalus, o vieną kūrinį atliks netgi puodynėmis.

„Žemaičių vyrai avėdami klumpes šoks „Pakeltkojį“, o sūduviai trepsės meistro specialiai šiai šventei išdrožtais medpadžiais – jų padirbtos 128 poros. Žemaičiai, švęsdami Užgavėnes, žingsniuos su kojūkais, aukštaičiai plukdys įspūdingo dydžio vainikus švęsdami Jonines, o Klaipėdos krašto merginos lauks grįžtančių žvejų“, – pasakojo Ansamblių vakaro meno vadovė, režisierė ir vyriausioji baletmeisterė Leokadija Dabužinskaitė.

Lietuvos dainų šventė – svarbiausias šalies kultūros įvykis, jungiantis visas kartas ir visus žmones, stiprinantis šalies tapatybę ir garsinantis jos vardą pasaulyje. Šalies tautines dainas, šokius, ansamblių, pučiamųjų orkestrų, kanklių muzikos ir teatro programas, amatus pristatantys atlikėjai 2014 m. liepos 2–6 d. Vilniuje ištars „Čia – mano namai“. Šventė taip pat pakvies dalyvauti įvairiose pramogose, išbandyti senuosius amatus. Birželio 28 d. Kaune, Dainų slėnyje, vyks Dainų šventės 90-mečio minėjimas.

Jubiliejinėje Dainų šventėje bus gausu ir naujovių. Minint 300-ąsias K. Donelaičio gimimo metines, pirmą kartą šventės istorijoje dalyvius kvies Teatro diena kartu su specialia programa „Dyvų dyvai“. Planuojama, kad jubiliejinėje Dainų šventėje dalyvaus apie 37 tūkst. dalyvių, į ją atvyks užsienio lietuviai iš 14 pasaulio šalių. Renginiais bei pasirodymais tikimasi pritraukti šimtus tūkstančių žiūrovų. Šis unikalus tradicinės kultūros reginys 2014-aisiais Lietuvoje bus surengtas devynioliktą kartą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...