captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žodyno autorė: danams netrukdo nei slengas, nei keiksmai

Naujas „Danų-lietuvių kalbų žodynas“ parašytas pagal danišką tradiciją, jokių žodžių neišstumiant į kalbos paribius ir užribius, sako jo sudarytoja vertėja, filologė Indrė Lovheim Pedersen, nevengusi nei slengo, nei vulgariosios leksikos. 
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Naujas „Danų-lietuvių kalbų žodynas“ parašytas pagal danišką tradiciją, jokių žodžių neišstumiant į kalbos paribius ir užribius, sako jo sudarytoja vertėja, filologė Indrė Lovheim Pedersen, nevengusi nei slengo, nei vulgariosios leksikos. 

Danijos spaudoje, socialiniuose tinkluose mirgėte mirga, lietuviškomis akimis žiūrint, nepriimtinos leksikos, keiksmažodžių, slengo. Niekas iš to problemos nedaro, nes žmonės taip kalba ir rašo“, – sako moteris, Danijoje gyvenanti daugiau kaip 20 metų.

Žodynas, pasak autorės, visų pirma skirtas Danijos lietuviams, kad su juo galėtų perskaityti užrašus gatvėje, laiškus iš įvairių tarnybų, laikraščių antraštes, prekių pavadinimus, kad išgirdę nežinomą žodį, posakį ar keiksmą visada galėtų sužinoti jo reikšmę. Vis dėlto I. Lovheim Pedersen tikisi, kad šis žodynas ateityje atsiras ir Lietuvos knygynuose.  

– Kodėl nusprendėte leisti tokį žodyną? Kam jis aktualus Danijoje?

– Lietuvoje tik po nepriklausomybės atkūrimo pradėta leisti įvairių danų kalbos žodynėlių, pokalbių knygelių, pradžiamokslių, tačiau visiškai spragos jie neužpildė. Kas tuomet galėjo pamanyti, kad lietuvių Danijoje nuolat daugės, kad tai nėra laikinas reiškinys ar trumpalaikis susidomėjimas Skandinavija. Kai 2010 metais pradėjau rašyti žodyną, Danijos statistikos departamento duomenimis, tarp visų naujosios bangos imigrantų iš Rytų Europos lietuviai pagal skaičių buvo treti (po lenkų ir rumunų). Tada Danijoje nuolat gyveno apie 5 tūkstančius lietuvių. Praėjo ketveri metai – dabar mūsų apie 10 tūkstančių, nekalbant apie laikinai atvykstančius. Taigi ekonominiai ir kultūriniai ryšiai tarp Danijos ir Lietuvos vis stiprėja, vis daugiau lietuvių pramoksta danų kalbos, ir žodynų bei kitų pagalbinių priemonių poreikis irgi nemažėja.

Todėl idėja parašyti išsamų žodyną, kuris visų pirma būtų tinkamas, parankus čia gyvenantiems lietuviams, kasdien susiduriantiems su Danijos realijomis, buvo pats didžiausias akstinas. Danų kalbos lietuviai pramoksta labai greitai ir po pusmečio ar metų nebeužtenka pokalbių knygelių. Todėl pagrindinis tikslas ir buvo toks, kad su šiuo žodynu bet kuris bent šiek tiek danų kalbos pramokęs lietuvis galėtų perskaityti užrašus gatvėje, laiškus iš įvairių tarnybų, laikraščių antraštes, prekių pavadinimus parduotuvėje. Kad išgirdęs nežinomą žodį, posakį ar keiksmą visada galėtų rasti reikšmę žodyne.

– Kodėl žodynas parduodamas tik Danijoje?

– Žodyno platinimu ir reklama užsiima leidykla. Kiek man žinoma, informaciją apie žodyną ir pranešimą spaudai leidykla išsiuntinėjo įvairioms Lietuvos institucijoms, su Danija bendradarbiaujančioms įmonėms, bibliotekoms, knygynams. Taip pat ir Lietuvoje veikiantiems internetiniams knygynams, kurie pirkėjams be kita ko siūlo užsienyje išleistas knygas. Tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau kuris nors iš šių knygynų įsidrąsins ir ims bendradarbiauti su leidykla, kad šis žodynas pasiektų ir Lietuvos rinką.

– Ar buvo sunku surasti leidėją?

– Ne, leidėjai iš karto susidomėjo mano pasiūlymu ir sudarė pačias palankiausias sąlygas žodynui išleisti. Leidykla „Special-pædagogisk forlag“ kaip tik specializuojasi pedagoginės literatūros srityje ir turi didžiulę patirtį leisdama danų kalbos mokymo priemones užsieniečiams. Leidyklos žodynų serijoje jau išleista daugiau kaip 20 įvairių kalbų žodynų. Jų sandara paprasta, reikalinga informacija pateikiama pedagogiškai ir prieinama kiekvienam danų kalbos besimokančiam užsieniečiui, nepriklausomai nuo išsilavinimo, kalbos įgūdžių, t. y., žodynai neperkrauti gramatine informacija, retais ar pasenusiais žodžiais, transkripcija. Šios serijos žodynus kaip pagalbinę priemonę labai vertina ir aktyviai naudoja visi Danijos kalbų centrai. Todėl nebuvo net minties kreiptis į kurią nors kitą leidyklą.

– Ar žodyno leidimas – sudėtingas darbas? Kiek Jūsų laiko jis pareikalavo?

– Man pačiai malonu, kad po ketverių metų darbo pagaliau yra rezultatas. Pats rašymo procesas buvo ilgas, pareikalavo daug jėgų, buvo akimirkų, kai norėjosi viską mesti, tačiau taip pat naudingas ir kupinas netikėtumų. Nes atrodo, kalbą moki ir ją kasdien vartoji, bet pamatai, kad tobulėjimui išties ribų nėra.

– Kodėl nutarėte įdėti net dažnesnės slengo ir vulgariosios leksikos?

– Žodynas parašytas pagal danišką žodynų tradiciją, t. y., nieko nepagražinant, nieko neišbraukiant, nieko neišstumiant į kalbos paribius ir užribius. Danijos spaudoje, socialiniuose tinkluose mirgėte mirga, lietuviškomis akimis žiūrint, nepriimtinos leksikos, keiksmažodžių, slengo. Niekas iš to problemos nedaro, nes žmonės taip kalba ir rašo. Antra vertus, žodyne visi šie žodžiai ir posakiai atitinkamai pažymėti, todėl vartotojas, tiksliai žinodamas jų reikšmę, pats gali spręsti, kada, kur, kokioje situacijoje ir ar apskritai norės juos pavartoti.

– Kuri kalba Jums atrodo sudėtingesnė – lietuvių ar danų?

– Na, kalbos – ne bulvės, jų ant svarstyklių niekada negalima dėti. Pavyzdžiui, danų kalbos garsų sistema yra gana sudėtinga, o gramatika palyginti paprasta. Antra vertus, nors lietuvių kalbos gramatika sudėtinga, lietuviškai lengva skaityti, nes tartis beveik atitinka raštą.

– Kuo Jus patraukė ši šalis?

– Jau keletą metų iš eilės Danija pelno laimingiausios šalies titulą. Manau, visiškai pagrįstai. Visų pirma, Danija yra stabili ir saugi šalis. Čia beveik nėra korupcijos. Danijoje viskas paprasta ir viskas įmanoma, jei žmogus nori ką nors pasiekti. Man taip pat svarbi didelė asmeninė laisvė, žmonių pasitikėjimas vienas kitu, žodžio laikymasis.

– Ar danų ir lietuvių tautos – labai skirtingos?

– Danijoje gyvenu jau daugiau kaip 20 metų, tačiau didelių skirtumų nepastebėjau. Galbūt danai labiau atsipalaidavę, labiau patenkinti gyvenimu. Lietuviai emocingesni, darbštesni, svetingesni. Danai didžiuojasi savo šalimi, nėra tos nuolatinės saviplakos, bumbėjimo ant valdžios, aimanavimo. Be to, nors danai kartais ir pavydūs, bet nedžiūgauja dėl nugaišusios kaimyno karvės.

– Ar Danijoje didelė lietuvių bendruomenė? Kuo lietuviams patraukli ši šalis?

– Kaip minėjau, Danijoje šiuo metu gyvena maždaug 10 tūkstančių lietuvių. Dar apie 5 tūkst. atvyksta dirbti sezoninių darbų. Dauguma įsikūrusiųjų Danijoje yra studijuojantis jaunimas, dirbančios jaunos šeimos. Jokiu būdu negalima sakyti, kad į Daniją važiuojama dirbti tik nekvalifikuotų darbų ar, kaip Lietuvos spaudoje dažnai minima, „senelių namuose užpakalių valyti“. Danijoje labai vertinamas bet koks darbas.

Pastaraisiais metais ypač stengiamasi pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų, yra įvesta „žaliosios kortos“ sistema. Be to, visiems Danijoje legaliai gyvenantiems užsieniečiams siūlomi nemokami danų kalbos kursai, kuriuos kalbų centre galima lankyti 3 metus. Be danų kalbos neišsiversi – kalbos pramokusiems lietuviams daug lengviau susirasti geresnį darbą, tęsti studijas ar apskritai pritapti prie naujos aplinkos.

Lietuvius vilioja didesnės galimybės dirbti ir užsidirbti, nemokamas švietimas, nemokama sveikatos apsaugos sistema, socialinės garantijos. Svetimšalių vaikai taip pat gali nemokamai lankyti gimtosios kalbos pamokas.

Nemažai Danijos lietuvių buriasi į draugijas. Kopenhagoje jau daugelį metų veikia Danijos lietuvių bendrija, Danijos lietuvių jaunimo bendrija, o Jutlandijos lietuvių bendruomenė vienija Jutlandijoje ir Fiūno saloje gyvenančius lietuvius. Visos bendruomenės nepaprastai aktyvios, turi daug ką pasiūlyti tiek savo nariams, tiek visiems kitiems prijaučiantiems.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...