captcha

Jūsų klausimas priimtas

Parodoje bus galima apžiūrėti M. Martinaičio margučius

Lietuvos dailės muziejus ketvirtadienį Vilniaus paveikslų galerijoje atidaro parodą „Marcelijaus Martinaičio margučiai“.
Lietuvos dailės muziejaus nuotr.
Lietuvos dailės muziejaus nuotr.

Lietuvos dailės muziejus ketvirtadienį Vilniaus paveikslų galerijoje atidaro parodą „Marcelijaus Martinaičio margučiai“.

Parodoje eksponuojamą autorinę kolekciją Lietuvos dailės muziejui padovanojo poeto našlė dailėtyrininkė dr. Gražina Marija Martinaitienė.

„Kai kada mėginu paaiškinti, kodėl metęs visus darbus, viską užmiršęs, valandų valandas skutinėju kiaušinį. To nedarau visus metus, apie tai net negalvoju. O toks nenumaldomas noras skutinėti sukyla maždaug antroje gavėnios pusėje, kelios savaitės prieš šv. Velykas. Pasineriu į pojūčius, panašius kaip kūryboje, rašant eilėraščius, kai apima toks keistas galvojimas be minčių, kai lyg ir išnyksti, persikeli į kitą laiką ir erdvę“, – yra sakęs M. Martinaitis.

Pasak parodos kuratorės Daivos Beliūnienės, „parodoje atskleidžiama daug kam ilgai buvusi netikėta poeto meninės raiškos sritis, kuri mūsų šalyje priskiriama liaudies dailei“.  

Parodos katalogo straipsnyje poeto našlė G. M. Martinaitienė rašo, kad „Marcelijus beveik nekomponavo margučių ornamentų popieriuje. Tarp jo rankraščių aptikti vos keli menki piešinėliai, kuriuos galima įtarti buvus ornamentų eskizėliais. Pieštuku kiaušinio lukšte jis retkarčiais vos pastebimai pažymėdavo tik kai kuriuos ir tai tik pačius svarbiausius bendrosios kompozicijos taškus, jos padalų, „laukelių“ ribas. Po to darbavosi tik rėžtuku. Reikia pasakyti, jog skutinėtojui gerokai padėjo braižybos įgūdžiai, įgyti mokantis Politechnikume: Marcelijaus ir straipsnių rankraščiai stebina eilučių tiesumu ir lygumu. Todėl ornamentų linijos jo margučiuose ir be pieštuko yra tiesios, kitoje kiaušinėlio pusėje susitinkančios tiksliai ten, kur reikia, viena su kita neprasilenkdamos ir neišsikreivindamos.

Prieš pradėdamas, Marcelijus pirmiausia imdavo apžiūrinėti šviežiai nudažytus ir į pintinėlę sudėtus kiaušinius, rinkdamasis spalvą, kuri tądien patraukdavo akį, jam pasirodydavo graži. Pasirinkęs, būsimą margutį dar pavartydavo rankoje, apžiūrinėdavo, mintyse turbūt svarstydamas, ką čia sugalvojus? Kai kada pasklaidydavo kokį liaudiškos architektūros ar šiaip ornamentikos albumą. Bet tik vienintelį kartą ir tai tik pačioje kūrybos pradžioje nukopijavo Pauliaus Galaunės knygoje nupieštą margutį. Vėliau niekada ir nieko pažodžiui. Atrodo, jog impulsų jam teikdavo koks nors pavienis kur nors pamatytas, bet greičiau paties sumąstytas motyvas, linijų sandūra ar prasikeitimas. Tai suradus, pastebėjus ar sugalvojus, kažkaip lyg savaime, jau nebesustojant, būdavo brėžiamas ir brėžiamas lukštas, retkarčiais pasižiūrint į savo darbelį iš toliau, lyg pasitikrinant ir pasvarstant.“

Per bemaž pusšimtį metų poetas iš viso išskutinėjo apie 2 tūkst. margučių.

Paroda veiks iki gegužės 18 d.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...