captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tapytojui J. Daniliauskui miesto kultūra svetima

Trečiadienį Vilniaus Rotušėje bus pristatytas pirmasis ir kol kas vienintelis tapytojo Jono Daniliausko darbų albumas.
 
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Trečiadienį Vilniaus Rotušėje bus pristatytas pirmasis ir kol kas vienintelis tapytojo Jono Daniliausko darbų albumas.

Albume publikuojami geriausi menininko 30-ies metų kūrybinį kelią atspindintys darbai – daugiau nei 280 tapybos ir pastelės technika atliktų paveikslų, rašoma pranešime spaudai.

„Daniliauskiško kalbėjimo“ poeziją apžvelgia dailėtyrininkė Gražina Gurnevičiūtė, teorinėmis įžvalgomis dalinasi menotyrininkas Remigijus Venckus.

Pateikiamame interviu tapytojas išpažįsta neblėstančią meilę ir pagarbą savo kaimiškoms šaknims, susižavėjimą kasdieniais kaimo darbais bei ramiu, įprastine vaga tekančiu kaimo gyvenimu.

„Nors mano vaizduojamame kaime ne viskas yra labai gražu, tačiau labiausiai mane žavi kaimo darbai. Kai visa šeima per visus metus dirba įprastus, kasdienius darbus tuomet jie man atrodo ypač sakralūs. Prisimenu savo senelių ir tėvų darbus. Mano tėvas buvo veterinaras, jis ne tik daug dirbo kolūkyje, bet nuolatos talkino ir kaimo žmonėms.

Taigi meilė visiems kasdieniams darbams kyla iš mano gyvenimo. Darbų grožis yra tarsi įaugęs į kraują. Mane žavi ne tik žmonių tarpusavio santykiai, bet ir žmogaus bei gyvulio ryšys. Įprasti kaimo kultūros įvykiai, tokie kaip maudymasis pirtyje, vakaronės, laidotuvės ir t. t., yra tikri mano kūrybinio įkvėpimo šaltiniai. Dažnai pagalvoju, kad tie vaizdai, kuriuos dabar regiu, po gero dešimtmečio nebeegzistuos. Tai yra jau išeinantis kaimas“, – sako J. Daniliauskas.

Įvairiausi nameliai, trobesiai, pašiūrės, kiekvienoje sodyboje vis kitaip atrodantys šuliniai, kiemai ir sodai bei jų gyventojai – pagrindiniai tapytojo kuriamo pasaulio herojai. Jiems nereikia kovoti su kasdienybės rutina: J. Daniliausko darbuose kaimo kasdienybė virsta harmoningo gyvenimo sinonimu.

Miesto kultūra, jos beprotiškas tempas ir dažnai brutali estetika tapytojui svetima. Nors yra nutapęs Vilniaus miesto peizažų, menininkas teigia, kad jį visada labiau traukdavo maži gyvenimai, kuriuose vis dar galima rasti nykstančios kaimo kultūros žymių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...