captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kauno kino studija – paslaptinga vieta, kur dingsta pinigai

Miesto tarybos Kontrolės komiteto iniciatyva savivaldybės administracija atliko Kauno kino studijos auditą. Jo išvados rekomendacinės, bet tai, kas išaiškėjo, gali priversti už galvos stvertis ne vieną kaunietį.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Miesto tarybos Kontrolės komiteto iniciatyva savivaldybės administracija atliko Kauno kino studijos auditą. Jo išvados rekomendacinės, bet tai, kas išaiškėjo, gali priversti už galvos stvertis ne vieną kaunietį.

Ministerijos nuosprendis

Garsioji Kauno kino studija (KKS), turėjusi priblokšti aukšto meninio lygio kūriniais – pradedant KKS globėjo Stanislovo Buškevičiaus išsvajotu filmu apie 1863-iųjų sukilimo vadą Antaną Mackevičių, baigiant socialinėmis dramomis ir komedijomis – apie didingus projektus keistai pritilo.

Žinoma tik tiek, kad studija Kultūros ministerijai ir Kultūros rėmimo fondui įteikė keturias paraiškas. Bet ministerija ir fondas nepanoro finansuoti kauniečių projektų.

„Trys paraiškos nebuvo patenkintos, dėl vienos atsakymo dar laukiame“, – trumpai apibūdino situaciją ir finansinių šaltinių paieškas KKS direktorius Edvinas Bindokas.

„Kino studijai iki šiol lėšų pavyko pritraukti tik iš privačių kompanijų. Beje, tai ganėtinai nemaža suma“, – sakė E. Bindokas. Kokia ta suma ir kokios tos „privačios kompanijos“, direktorius neįvardijo.

Nepaneigiamas faktas tas, kad pagrindinis Kino studijos finansinis šaltinis – mokesčių mokėtojų pinigai. Skirstant miesto biudžetą Kino studijai buvo skirta daugiausia iš visų savivaldybės kultūrinių įstaigų – 330 tūkst. litų.

Trukdo įvaizdis

Praėjusių metų kūrybinis studijos rezultatas kuklus: sukurti du dokumentiniai filmai iš ciklo „Susitiksime Kaune“ (filmai „Juodai baltas sapnas“ ir „Tekstilė. Tarp teksto ir konteksto“) ir animacinis filmukas „Kaunas cinema“. Kino studijos kolektyvas prisidėjo ir prie filmų „Anapus tilto“ ir „Mes už Lietuvą“.

Be filmų, miestiečiams buvo pasiūlyti šeši nemokami renginiai kino teatre „Romuva“, už kuriuos Kauno kino studija negavo nė lito, o per metus išdalijo 2 500 nemokamų kvietimų.

Pagrindinėmis Kauno kino studijos problemomis E. Bindokas įvardijo du dalykus: pirmoji problema – „formuojamas neigiamas įvaizdis iš išorės“, antroji – nepavyko gauti lėšų iš Kultūros ministerijos.

Savivaldybės Vidaus audito skyrius, atlikęs KKS auditą, įžiūri ir kitų problemų.

Veiklos rezultatas – 0 litų

Kauno kino studiją savivaldybės Vidaus audito skyrius tikrino norėdamas įvertinti miesto biudžeto lėšomis apmokėtus pirkimus per aštuonis veiklos mėnesius – nuo praėjusių metų liepos iki šių metų kovo pabaigos.

Konstatuota, kad „įstaigos veiklos rezultatas buvo 0 litų. Pajamos sudarė 53 375 litus, o sąnaudos 53 318 litus“.

57 litus pajamų Kino studija gavo už banke laikomas lėšas.

2011 m. pradžioje direktoriaus E. Bindoko vadovaujamoje įstaigoje dirbo penki darbuotojai. Po kelių mėnesių, atliekant auditą, čia jų jau plušo devyni.

Auditą atlikusi savivaldybės Vidaus audito skyriaus vedėjo pavaduotoja Livija Rajeckienė pabrėžia, kad KKS patvirtintos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės buvo parengtos netinkamai.

Tokias taisykles, kokias naudojo Kino studija, galėjo naudoti tik įstaigos, negaunančios biudžeto asignavimų iš valstybės. Studija visus savo pinigus – 330 tūkstančius litų – praėjusiais metais gavo iš savivaldybės.

Perka, kaip nori

Kauno kino studija, kurios dalininkai yra direktorius E. Bindokas, režisierius Vytautas Balsys ir savivaldybė, nepateikė Viešųjų pirkimų tarnybai praėjusių metų pirkimo procedūrų ataskaitų.

„Auditas nurodė, kad buvo pateiktos ne visos ataskaitos. Tai bus ištaisyta artimiausiu metu“, – „Kauno dienai“ aiškino E. Bindokas

Didžioji dalis iš 70 tūkst. litų, skirtų techninei KKS bazei formuoti, panaudota ne pagal numatytą programą.

Kino studija įsigijo kamerą, kompiuterinės technikos ir programinės vaizdo bei garso apdorojimo įrangos. Už šiuo pirkinius sumokėta gerokai daugiau, nei planuota. Be to, nustatė auditas, „viešojo pirkimo procedūros atliktos neegzistuojančiu būdu“.

Perkant techniką, E. Bindokas sudarė viešojo pirkimo komisiją. Ji neprotokolavo savo posėdžių, nors technikos pirkimo dokumentuose pažymima, kad protokolai yra – jie esą patvirtinti viešojo pirkimo komisijos protokolu.

Deja, šio protokolo auditoriai Kauno kino studijoje nerado, nes jis „nebuvo išsaugotas“.

Paslaptingieji protokolai

Kauno kino studijoje trūksta tokių protokolų, iš kurių būtų galima nustatyti, kaip atrinktas ir išrinktas technikos tiekėjas. Kalbintas E. Bindokas lakoniškai atsakė, kad „protokolai yra įstaigos dokumentų byloje“, tačiau kodėl jų nepateikė auditoriams, nepaaiškino.

Iš viso „Kauno kino studija“ per 2011 m. be viešųjų pirkimų panaudojo 98 tūkst. litų prekėms arba paslaugoms pirkti. Dar 152 tūkst. litų išleisti netinkamai vykdant viešųjų pirkimų procedūras.

„Auditas nurodė procedūrinius trūkumus organizuojant viešuosius pirkimus. Todėl negalima teigti, kad lėšos panaudotos netinkamai. Jie pateikė rekomendacijas, kaip tuos trūkumus ištaisyti. Tai ir daroma šiuo metu“, – tikino E. Bindokas.

Kokybei ribų nėra

Paklaustas, ar dėl nepalankių audito išvadų nebus keičiami „Kauno kino studijos“ vadovai, Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas buvo nustebęs.

„O dėl kokios priežasties turėtų būti keičiami? Audito išvados – rekomendacinio pobūdžio. Jos rodo, ką įstaiga turėtų pakeisti ir į ką savo veikloje turėtų atsižvelgti. Jos nėra tokios, kad reikėtų keisti įstaigos vadovą“, – kalbėjo A. Vilčinskas.

Paklaustas, ar mano, kad studijos kuriamiems filmams užtenka kokybės, vedėjas sakė, kad kokybei apskritai nėra ribų.

Dvelkia neskaidriais sandoriais?

Miesto tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Simonas Kairys buvo nustebęs, kad kino studijoje egzistuoja slaptieji protokolai, kurie, pasak direktoriaus E. Bindoko, „nėra išlikę“.

„Kaip taip gali būti? – stebėjosi S. Kairys. – Neišliko tie protokolai, kurie kalba apie konkurso dalyvių techninei įrangai pirkti parinkimą, įvertinimą. Išvada tik tokia – arba direktoriui trūksta kompetencijos, arba kvepia neskaidriu sandoriu.“

„Manau, tvirtinasi nuogąstavimai, kad KKS įsigyjant techniką buvo nesilaikoma viešųjų pirkimų įstatymo, be to, gerokai viršytos numatytos lėšos šiai aparatūrai įsigyti. Ar dar kam įdomu, kokia savivalė vyksta savivaldybės įstaigose ir kas už tai atsakingas?“ – klausė miesto tarybos narys.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...