captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Každailis naujausius kūrinius pristato ekspozicijoje „Patyrimai“

30 personalinių parodų surengęs Nacionalinės premijos laureatas Arvydas Každailis naujausius kūrinius pristato ekspozicijoje „Patyrimai“, Pamėnkalnio galerijoje Vilniuje.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

30 personalinių parodų surengęs Nacionalinės premijos laureatas Arvydas Každailis naujausius kūrinius pristato ekspozicijoje „Patyrimai“, Pamėnkalnio galerijoje Vilniuje.

Dailininkas A. Každailis pasakoja nuo jaunystės mėgęs medituoti ir užsimiršti gamtoje, o bėgant metams ėmęs vis labiau domėtis žmogumi ir tuo, kokios savybės juo padaro. Lietuvos dailės klasikas savęs nevadina menininku ir pabrėžia, kad jo darbas nėra saviraiška. Išgyvenimai ir įspūdžiai į jį tarsi įsigeria, o vėliau išsilieja sapnais, mintimis ir galiausiai – kūryba. Būtent asmeninių patirčių įkvėptus darbus A. Každailis atrinko parodai „Patyrimai“.

„Aš visada, kiekviename darbe, žinau, ką noriu pasakyti – tai nebūna akimirkos impresija. Ir maždaug žinau, kokiam žiūrovui aš ją – tą žinią – skiriu. Tai todėl gal ir ši paroda taip vadinasi. Iš pradžių galvojau „Patirtys“, bet tas niuansas man nelabai patiko ir tiesiog atsirado „Patyrimai“, – aiškina dailininkas A. Každailis.

Svarbiausia įkvėpimo žeme A. Každailiui tapo istorinė praeitis ir krikščioniškoji bei pagoniškoji simbolių sistema ir mitologija. Tai atsispindi ir naujausiuose grafikos bei akvarelės darbuose, kuriuose menininkas nagrinėja žvėriško žmogaus prado ir žmoniškumo virsmą. Menininkas sako tuos pačius vaizdinius pastebintis ir piešiniuose pirmykščių žmonių urvuose, ir Šumero, Babilono ar Kretos kultūrose, ir mūsų dienomis.

„Tas žmogaus ir žvėries ryšys, laukimas iš jo tų malonių, kad galėtum išgyventi, kartu žavėjimasis žvėries ar gyvulio galimybėmis, kurių žmogus neturi. Kitaip sakant, tas ryšys yra toks tamprus ir abipusis tiek dirbant kasdieninius darbus, tiek aukojimo ritualuose“, – sako dailininkas.

A. Každailis Lietuvos meno lobyną praturtino įvairiais darbais – jis sukūrė daugybę ofortų, estampų, lino raižinių, Lietuvos valstybės bei miestų ir miestelių herbų, vėliavų, dekoratyvinių pano, freskų, knygų dailės, personalinės heraldikos bei lakštinės grafikos kūrinių. Garbingiausią apdovanojimą – Nacionalinę kultūros ir meno premiją – prieš 12 metų jam pelnė iliustracijų ciklas Petro Diusburgiečio „Prūsijos žemės kronikai“.

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...