captcha

Jūsų klausimas priimtas

Užmiršti vaikystės piešiniai atkleidė garsių menininkų kelio pradžią

Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija „Vėjas“ dešimtį žinomų dailininkų, tokių kaip Arvydas Šaltenis, Rūta Katiliūtė, ar Eglė Ganda Bogdanienė, pakvietė prisiminti vaikystę. Galerijoje rengiama paroda, kurioje pristatomi menininkų vaikystės piešiniai ir brandūs darbai.
R. Vilimo (BFL) nuotr.
R. Vilimo (BFL) nuotr.

Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija „Vėjas“ dešimtį žinomų dailininkų, tokių kaip Arvydas Šaltenis, Rūta Katiliūtė, ar Eglė Ganda Bogdanienė, pakvietė prisiminti vaikystę. Galerijoje rengiama paroda, kurioje pristatomi menininkų vaikystės piešiniai ir brandūs darbai.

„Surask dešimt skirtumų ir panašumų“, – kviečia „Vėjas“. Vilniaus Mokytojų namuose veikianti galerija dailininkų paprašė iš stalčių ištraukti užmirštus vaikystės piešinius. Ekspozicijoje bus galima pamatyti, menininkas nutolo, ar vis gi liko ištikimas vaikystės braižui.

„Tai nėra vien tik tai nostalgija, bet ir prisiminimas, koks aš buvau, ir ar toks pats dar likau. Yra teorija, kuriai labai pritariu, kad menininkas yra menininkas tol, kol jaučia savyje esant vaiką“, – teigia parodos kuratorė, viena iš autorių Jūratė Stauskaitė.

Dailininkė Rūta Katiliūtė pradėjusi dėlioti vaikų darželyje sukurtus piešinukus pastebėjo, kad jau tada naudojo daug mėlynos spalvos, kuri vėliau tapo išskirtiniu jos ženklu. Tačiau patį pirmąjį darbą prisimena sukūrusi tėvui, rašytojui Viktorui Katiliui.

„Kokių trejų metų, kai tėvelis buvo Rasų kalėjime Vilniuje, mes su mamyte ten važiavom. Per miglą prisimenu kažkokią tvorą, lyg tai norėjau ir nešiau neryškų piešinėlį tėveliui“, – pasakoja R. Katiliūtė.

Dailininkai sako, kad visi vaikai yra genialūs. Todėl jiems patiems kartais keista, kodėl jie tapo menininkais, o kiti vaikai – ne.

„Pasirodo, mes patys savo jutimais ar braižu labai netoli esame nuėję nuo vaikystės. Be abejo, gyvenimas ir tas profesionalumas dažnai mus sugadina, bet buvo pastebėta, kad tie darbai, kuriuos mes darom dabar,  vis tiek kažkokiu būdu išlikę tokie patys, kaip mūsų sielose, jutime“, – pastebi J. Stauskaitė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...