captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Nacių meno lobyno“ savininkas nurodė grąžinti darbus savininkams

Pagyvenęs atsiskyrėlis vokietis yra pasiruošęs grąžinti nacių iš žydų atimtus vertingus paveikslus, tarp kurių yra neįkainojamas Henri Matisse`o darbas, pranešė jo atstovas.
H. Matisse`o „Sėdinti moteris“, Reuters/Scanpix nuotr.
H. Matisse`o „Sėdinti moteris“, Reuters/Scanpix nuotr.

Pagyvenęs atsiskyrėlis vokietis yra pasiruošęs grąžinti nacių iš žydų atimtus vertingus paveikslus, tarp kurių yra neįkainojamas Henri Matisse`o darbas, pranešė jo atstovas.

81-erių Cornelius Gurlittas yra priglaudęs maždaug 1,4 tūkst. seniai dingusių Europos meistrų darbų savo bute Miunchene ir dar daugiau nei 200 drobių, eskizų ir skulptūrų savo namuose Zalcburge, Austrijoje.

Pasak C. Gurlitto atstovo, senolis pavedė savo teisininkams sugrąžinti tuos darbus, kurie, kaip manoma, buvo pavogti arba prievarta gauti iš žydų šeimų, kai Antrojo pasaulinio karo metais naciai plėšė meno kolekcijas.

„Jeigu atsiras pagrįstų įtarimų, kad tie darbai buvo pagrobti, tada prašau sugrąžinti juos jų savininkams žydams“, – sakė C. Gurlittas savo advokatui Sephanui Holzingeriui, kuris patvirtino anksčiau žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus.

Pasak S. Holzingerio, Henri Matisse`o paveikslas „Sėdinti moteris“ (Sitting Woman) bus pirmasis kūrinys, sugrąžintas garsaus Paryžiaus meno kolekcionieriaus Paulo Rosenbergo įpėdiniams.

Paveiksle vaizduojama tvirto sudėjimo tamsiaplaukė moteris gėlėta suknele, sėdinti ant kėdės ryškiaspalviame kambaryje.

Naciai pavogė šį darbą iš P. Rosenbergo ir kurį laiką jis buvo laikomas Hermanno Goeringo, Gestapo slaptosios policijos įkūrėjo ir oro pajėgų vado, meno lobyne.

„Esame įsitikinę, kad mums pavyks pasiekti susitarimą dėl (paveikslo) sugrąžinimo artimiausiomis dienomis“, – sakė S. Holzingeris naujienų agentūrai AFP.

C. Gurlittas yra nacių laikų prekiautojo meno kūriniais Hildebrando Gurlitto sūnus. Pastarojo tėvas įgijo minėtus darbus ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiais, kai naciai liepė jam pardavinėti vogtus darbus ir kūrinius, kuriuos Hitlerio režimas laikė „išsigimėliškais“.

Ekspertai, kuriems pavesta išsiaiškinti C. Gurlitto paveikslų kilmę, sako turintys įtarimų, kad 458 iš jų buvo pavogti arba prievarta išgauti iš žydų Hitlerio režimo laikais.

Manoma, kad dar 380 darbų naciai konfiskavo iš muziejų ir viešųjų kolekcijų per kampaniją prieš „degeneravusį“ avangardinį meną, sako ekspertai.

Vokietija susilaukė kritikos, kad taip ilgai nepranešė apie surastą nacių meno lobyną, ir dabar yra vėl raginama sugrąžinti per Antrąjį pasaulinį karą išgrobstytą turtą.

Vokietijos įstatymų leidėjai ruošia naują dokumentą, kuris turėtų panaikinti įstatymą dėl 30 metų senaties termino, iki šiol užtikrinusio abejotinais keliais įsigytų meno kūrinių savininkų saugumą.

Tuo tarpu C. Gurlitto atstovai pripažino, kad jo namuose Zalcburge laikyta meno kolekcija yra daug didesnė ir vertingesnė, nei buvo pranešta iš pradžių.

Anksčiau buvo skelbiama, kad vasario mėnesį rastoje kolekcijoje yra 60 darbų, tačiau vėliau paaiškėjo, kad apleistuose C. Gurlitto namuose Austrijoje rasti 238 paveikslai, iš jų 39 Claude`o Monet, Camille Corot, Pierre`o-Auguste`o Renoiro, H. Manet, Gustave Courbet, Pablo Picasso, Paulo Gauguino, Henri de Toulouse-Lautrec, Maxo Liebermanno, Paulio Cezanne`o ir Emilio Nolde drobės bei akvarelės.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...