captcha

Jūsų klausimas priimtas

Muzikiniame jubiliejuje – aksominis alto garsas ir naujas lietuvių muzikos puslapis

2014 m. kovo 28 d. Vilniaus kongresų rūmuose Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO) rengia simfoninės muzikos koncertą „Muzikinis jubiliejus“, skirtą šio kolektyvo altų grupės koncertmeisterio Rolando Romoslausko kūrybinės veiklos 30-ies metų sukakčiai paminėti.

2014 m. kovo 28 d. Vilniaus kongresų rūmuose Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO) rengia simfoninės muzikos koncertą „Muzikinis jubiliejus“, skirtą šio kolektyvo altų grupės koncertmeisterio Rolando Romoslausko kūrybinės veiklos 30-ies metų sukakčiai paminėti.

R. Romoslauskas šį vakarą pasirodys solisto amplua, grieždamas vokiečių romantizmo atstovo Maxo Brucho „Kol Nidrei“ altui ir orkestrui, op. 47, rumunų kompozitoriaus George`o Enescu Koncertinę pjesę altui ir orkestrui, op. 12, bei lietuvių autorės Zitos Bružaitės 2014 m. sukurto Koncerto altui ir orkestrui „Pabudimas“ premjerą. Prie LVSO dirigento pulto stos batutos meistras Martynas Staškus, kurio vadovaujamas kolektyvas atliks Johanneso Brahmso Pirmąją simfoniją.

Po pirmųjų alto instrumento pažinimo žingsnių Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje R. Romoslauskas studijas tęsė prestižinėje Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje, kurią baigęs 1984 m. įsiliejo į aktyvų koncertinį gyvenimą.

Nuo tada šis lietuvių muzikas koncertavo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Šv. Kristoforo kameriniu orkestrais, dalyvavo tarptautiniuose kamerinės muzikos festivaliuose Liuksemburge, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, surengė solinių koncertų Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose. 2006 m. su Pasaulio filharmonijos orkestru koncertavo Paryžiuje ir Reimse, 2007 m. – kamerinės muzikos festivalyje Ričmonde (JAV), muzikavo su pianistu Alexandru Paley. Neapsiribodamas vien soliniu altininko amplua Romoslauskas 1986 m. kaip vienas iš įkūrėjų ėmėsi iniciatyvos suburti kamerinį ansamblį „Vilniaus arsenalas“, kurio originalūs teminiai koncertai tapo tradiciniais Taikomosios dailės muziejaus Vilniuje renginiais, o kartu su LVSO šiemet pasitinka jau 20-ą sezoną kaip šio kolektyvo altų grupės koncertmeisteris.

Muzikinės karjeros susiejimas su altu – tai sudėtingas ir iššūkių pilnas kelias jį pasirinkusiam muzikui. Griežimas altu reikalauja itin specifinių techninių įgūdžių. Tačiau savitas skambesys, pasteliniai tembro atspalviai šį instrumentą išskiria iš visos styginių grupės. Vis dėlto ilgą laiką altas buvo tarsi solinio muzikavimo užribyje, jam buvo patikimos ne melodingos, bet akompanavimo, harmonijos palaikymo partijos. Dar XVII a. baroko genijus Bachas, regis, kartą pamėgino dviem altams suteikti išskirtinį solistų vaidmenį savo šeštajame Brandenburgo koncerte. Tačiau tikrojo pripažinimo altui teko palaukti dar pora šimtmečių, kol į šį minkšto, tarsi aksominio skambesio instrumentą dėmesį atkreipė prancūzų romantikas Hectoras Berliozas, vokietis Johannesas Brahmsas ar daugelis kitų XIX–XX a. muzikos kūrėjų.

Net ir šiandien altui kuriantis kompozitorius kiekvieną kartą tarsi konkuruoja su nepalyginti didesniu dėmesiu apdovanotais smuiku ar violončele. Sakytume, kažkas panašaus į nelygią soprano ir mecosoprano dvikovą... Gebėjimas prakalbinti ir atskleisti alto tembro grožį ypač daug priklauso nuo kompozitoriaus ir atlikėjo bendradarbiavimo. Tokia kūrybinė bičiulystė vainikuoja ir šį LVSO simfoninės muzikos vakarą, kurį pradeda naujojo lietuvių kompozitorės Zitos Bružaitės opuso premjera – Koncertas altui ir orkestrui „Pabudimas“ (2014), rašoma pranešime spaudai.

Sprendimas į jubiliejinį vakarą greta pripažintų klasikos opusų įtraukti lietuvių autoriaus kūrinį nė trupučio nestebina, nes tokia intencija kyla iš nuoseklios ir kryptingos R. Romoslausko muzikinės veiklos. Šio menininko repertuare šiuolaikinė lietuvių muzika užima ypatingą vietą, inicijuota vienuolika naujų kūrinių altui ir fortepijonui. 2001, 2002, 2005, 2007, 2009 m. jis parengė ir atliko naujas solines programas, kuriose  skambėjo ir lietuviškos premjeros.

Nuo 2001 m. R. Romoslausko vadovaujamas ansamblis „Vilniaus arsenalas“ pradėjo iki šiol besitęsiantį turiningą bendradarbiavimą su iškiliausiais nūdienos Lietuvos kompozitoriais Osvaldu Balakausku, Feliksu Bajoru, Algirdu Martinaičiu, Teisučiu Makačinu, Vidmantu Bartuliu, Jurgiu Juozapaičiu, Mindaugu Urbaičiu, Zita Bružaite, Loreta Narvilaite ir kitais. Per daugiau kaip dešimties metų laikotarpį Romoslausko ir ansamblio iniciatyva lietuvių šiuolaikinės muzikos lentyna pasipildė beveik 60-ia naujų kompozicijų su altu; 2006 m. „Vilniaus arsenalas“ pradėjo įrašinėti kompaktinių plokštelių ciklą „Erdvės ir laiko atspindžiai“, skirtą šiuolaikinei lietuvių kompozitorių kūrybai (jau išleistos 4 kompaktinės plokštelės).

Anot Giedriaus Kuprevičiaus, „retai kas taip nuosekliai ir draugiškai „judina“ lietuvių autorius naujos kamerinės muzikos kūrybai, kaip tai daro „Vilniaus arsenalas“. R. Romoslausko paskatinti mes smagiai kimbame į darbą, ir štai kasmet kolektyvo repertuaras pasipildo naujais kūriniais“.

Taigi visiškai suprantama, kad R. Romoslausko jubiliejiniame koncerte iškilmingo akordo akcentas patikimas lietuvių muzikai, lietuvių autorei Zitai Bružaitei. R. Romoslauskas yra ne vieno šios kompozitorės kūrinio iniciatorius ir pirmasis atlikėjas, jam artimas Z. Bružaitės savitas ir įdomus kūrybinis mąstymas, kuris meistriškai dera prie XIX a. romantinės klasikos. Tačiau šį vakarą įprasmins dar vienas įvykis, į LVSO gyvenimo knygą įrašysiantis naują įsimintiną faktą. Šis orkestras jau daugelį metų yra nuolatinis aktualios muzikos festivalio „Gaida“ dalyvis, dar 1991 m. nepabūgęs stoti prieš biurokratinę mašiną imdamasis „uždraustosios“ Felikso Bajoro operos „Dievo avinėlis“ atlikimo; šio kolektyvo dėka 2007 m. į sceną pagaliau įžengė Juliaus Juzeliūno opera „Žaidimas“, kuriai, kaip žinia, duris prieš nosį buvo užtrenkusios svarbiausios Lietuvos muzikinės institucijos...

Lietuviškos muzikos puoselėjimas ir atlikimas užima svarbią LVSO koncertinio gyvenimo dalį. O praėjusiais metais orkestras bene pirmą kartą inicijavo lietuvių kompozitoriaus naujo simfoninio kūrinio gimimą, jį užsakydamas Z. Bružaitei. Tikėtina, kad tokia iniciatyva, R. Romoslausko jubiliejiniame koncerte nuskambėjus Z. Bružaitės Koncertui „Pabudimas“, peraugs į dar vieną šio kolektyvo tradiciją.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...