captcha

Jūsų klausimas priimtas

Labiausiai karo suniokotoje Vokiečių gatvėje pardavinėjo ir kaliošus, ir silkes

Vilniuje, galerijoje „Šofar“, galima susipažinti su viena labiausiai po karo suniokotų – Vokiečių gatve. Kaip gatvė atrodė XIX amžiuje, kokios parduotuvės joje veikė ir ką pardavinėjo, pristato tyrinėtoja Aelita Ambrulevičiūtė. 
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Vilniuje, galerijoje „Šofar“, galima susipažinti su viena labiausiai po karo suniokotų – Vokiečių gatve. Kaip gatvė atrodė XIX amžiuje, kokios parduotuvės joje veikė ir ką pardavinėjo, pristato tyrinėtoja Aelita Ambrulevičiūtė. 

Istorikė A. Ambrulevičiūtė sako norėjusi išsiaiškinti masinės gamybos atsiradimą, vartotojiškos visuomenės susiformavimą Lietuvoje. Tačiau pradėjusi suprato, kad be atskiro pirklių, jų nuosavybės ir veiklos tyrimo jai to padaryti nepavyks. Taip gimė vienos iš Vilniaus dalių – Vokiečių gatvės ekspozicija.

„Vokiečių gatvė XIX amžiaus antroje pusėje tampa, galima sakyti, žydiška, kadangi iki XIX a. vidurio žydams nebuvo galima ten nei gyventi, nei prekiauti. Nuo XIX a. vidurio gavus leidimą žydai po truputį ypač iš rytinės pusės stūmė krikščionis. Rytinėje pusėje nugriauta trylika namų, vakarinėje iki septynių namų, vietoje ŠMC daugiausia. Mados ateidavo iš Vakarų, čia viskas vyko iš paskos. Prekės atpigo, tapo prieinamos visuomenei, pradėjo didėti vartojimas. Vokiečių gatvėje visuose namuose buvo parduotuvės“, – žiniomis dalinasi istorikė dr. A. Ambrulevičiūtė.

Parodoje – skelbimai iš laikraščių, kuriais anuomet vilniečiai buvo viliojami apsipirkti. Kai kurie prekių ženklai gyvi ir šiandien, beveik po dviejų šimtų metų. XIX a. žmonės labai pirko kaliošus, o auksinis Vilniaus jaunimas puikavosi tada paprastam žmogui neįperkamais dviračiais. Vokiečių gatvėje kiekviename name buvo kuo nors prekiaujama. Kai parduotuvės „nebesutilpo“ pirmuose aukštuose, kėlėsi į antruosius, smulkios parduotuvėlės kūrėsi kvartalo kiemuose.

„Asortimentas būdavo toks įdomus: ir adatos, ir silkė, ir druska čia pat, ir batų kokia pora, dokumentuose buvo rašoma, kad prekės buvo įvairiai sukrautos tiesiog kampe“,  – pasakoja istorikė. 

Projektą parėmė Lietuvos mokslų taryba. Ekspozicijoje – nuotraukos ir brėžiniai, kaip atrodė namai iki karo. Čia pat – ir jau kiti vaizdai, kai XX a. viduryje su žeme buvo sulyginta viena gatvės pusė, nugriauta Didžioji sinagoga ir kiti buvusio žydų kvartalo namai. Šį vaizdą matome ir šiandien. Dabar plati Vokiečių gatvė iki karo buvo tik devynių metrų pločio.           

„Čia atskleidžia visai kitokį Vilnių negu dabar matome. Manau, kad čia tuo nesibaigs, reiktų padaryti tokį albumą – gal žydiško Vilniaus, gal ir Kauno, jeigu tik užteks jėgų ir duomenų bus“, – mano Žydų kultūros ir informacijos centro vadovas Algimantas Gurevičius.

Galerijoje „Šofar“, Vilniuje, paroda pristatoma minint 20 metų sukaktį, kai UNESCO organizacija Vilniaus miesto istorinį centrą įtraukė į Pasaulio paveldo objektų sąrašą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...