captcha

Jūsų klausimas priimtas

Antrąja faksimile taps pirmoji lietuviška knyga

Spaustuvė „Petro ofsetas“, pernai išleidusi Kristijono Donelaičio „Metus“, ėmėsi naujos užduoties –  Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje saugomo Martyno Mažvydo „Katekizmo“ faksimilės leidybos. Tikimasi, kad ji bus baigta iki 2017 m., kai minėsime pirmosios lietuviškos knygos 470-ąsias metines, rašoma „Universitas Vilnensis“ pranešime spaudai.
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

Spaustuvė „Petro ofsetas“, pernai išleidusi Kristijono Donelaičio „Metus“, ėmėsi naujos užduoties –  Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje saugomo Martyno Mažvydo „Katekizmo“ faksimilės leidybos. Tikimasi, kad ji bus baigta iki 2017 m., kai minėsime pirmosios lietuviškos knygos 470-ąsias metines, rašoma „Universitas Vilnensis“ pranešime spaudai.

Iki šiol neturėjome tikrosios faksimilės

VU bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių centro vedėja Nijolė Klingaitė-Dasevičienė pasakoja, kad minėta spaustuvė pasiūlė išleisti tokio unikalaus ir mūsų kultūrai svarbaus šaltinio – M. Mažvydo „Katekizmo“ – faksimilę, nes vis dėlto tai yra valstybės prestižo reikalas. Vilniaus universitetas pagal įsipareigojimą jau pagamino didelės raiškos skaitmenines kopijas, tad artimiausiu metu turėtų būti derinamas ir pagal užsakymą užsienyje gaminamas popierius. Tik po to bus pradėti leidybos darbai, rašoma VU pranešime spaudai.

„Leidžiant faksimilinį leidinį, įvertinama viskas: popieriaus spalva, faktūra, purumas, vandenženkliai, popieriaus linijos, įrišimo tipas ir siūlai, viršelio faktūra. Apie originalą sukaupiama daug žinių dėl to, kad visa tai kiek įmanoma autentiškiau turės būti perkelta į faksimilinį leidinį“, – paaiškina pašnekovė. Jeigu, tarkime, originale puslapio kraštelis nors kiek įtrupėjęs, toks pat jis turės būti ir faksimilėje. Pats žodis faksimilė kilo iš lotyniško fac simile, reiškiančio „daryti tapatų“. Kitaip tariant, tai autentiška, kiek įmanoma artimesnė originalui, legali kopija.

„Iki 2013 m. pabaigos tikrosios faksimilės, kuri atitiktų keliamus reikalavimus, Lietuvoje neturėjome. Iki tol leista nemažai faksimiliniais laikytų leidinių, kai puslapis būdavo fotografuojamas ir tiesiog reprodukuojamas. Nors matome autentišką vaizdą, bet popierius ir visa kita neautentiški“, – mintimis dalijasi Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių centro vedėja.

Naudojamos reprezentacijai

N. Klingaitė-Dasevičienė tikisi, kad iki 2017 m. Lietuva jau turės „Katekizmo“ faksimilę. Nors atrodo, kad yra dar daug laiko, tačiau techniniai parametrai bus pradėti derinti tik šiemet, o vėliau lauks spaustuvės mašinų derinimo darbas. „Kiekvienas atspausdintas puslapio mėginys turės būti suderintas su originalu.

Reikės kalibruoti kiekvieną mašiną, o tai reikalauja daug laiko. Kaip ir įrišimas, nes tai bus atliekama ne mašininiu mechaniniu būdu. Knygos originalo viršelis pergamentinis, vadinasi, kiekviena kopija turės tokį pat viršelį“, – leidybos etapus vardija N. Klingaitė-Dasevičienė. M. Mažvydo „Katekizmo“ faksimilė bus išleista 100 vienetų tiražu. Dešimt jų atiteks Vilniaus universitetui.

Kadangi faksimilės nepatenka į mažmeninę prekybą, jos platinamos tik asmeniškai susisiekus su leidėju. Jis įsipareigoja saugoti dokumentaciją, kur kopija iškeliauja, kas jos savininkas, koks faksimilės numeris. Tai oficialūs reikalavimai, kurių privalu laikytis. Paprastai faksimiles įsigyja bibliofilai, knygų mėgėjai, knygų kolekcininkai, nes kaina dažnai prieinama tik jiems. Dalis leidinių įsigyjama reprezentacijai. Taigi faksimiles galima vadinti bibliofiliniais arba reprezentaciniais leidiniais. „Tai išskirtinė dovana, išskirtinės pagarbos ženklas“, – įsitikinusi pašnekovė.

Išskirtinis reikšmingumas

Išskirtinė leidinio kultūrinė vertė lemia, kad vienas ar kitas leidinys tampa faksimiliniu. M. Mažvydo „Katekizmas“ – tai pirmoji lietuviška knyga, įtraukta į UNESCO pasaulio atminties registrą pirmuoju numeriu. Ši faksimilė bus reikšminga ne tik Vilniaus universitetui, bet ir valstybei dėl to, kad tai mūsų visų turtas. Pasaulyje išlikę vos du šio spaudinio egzemplioriai. Kitą turi Torunės universitetas. Tačiau jame esantis „Katekizmas“ kitoks: jis įrištas kartu su kitomis knygomis.

„Martyno Mažvydo „Katekizmas“ mums be galo svarbus, nes esame emociškai susiję su savo praeitimi“, – pažymi Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių centro vedėja.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...