captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Ežerų dugne“ – filmas apie povandeninę Lietuvą

Povandeniniai kanjonai, versmės, paskendę miškai, prie ypatingų sąlygų prisitaikiusi gyvybė – naujas lietuviškas dokumentinis filmas „Ežerų dugne“ žiūrovams suteiks progą pamatyti unikalių vaizdų iš Lietuvos ežerų.  
Filmavimo epizodas. Baltieji Lakajai.
Filmavimo epizodas. Baltieji Lakajai.

Povandeniniai kanjonai, versmės, paskendę miškai, prie ypatingų sąlygų prisitaikiusi gyvybė – naujas lietuviškas dokumentinis filmas „Ežerų dugne“ žiūrovams suteiks progą pamatyti unikalių vaizdų iš Lietuvos ežerų.  

Režisierių Akvilės Anglickaitės bei Irmos Stanaitytės filmo premjera įvyks šių metų festivalyje „Kino pavasaris“. Tai pirmasis pilnametražis dokumentinis filmas mūsų šalies ežerų gelmes, skelbiama pranešime spaudai.  

„Norime, kad žmonės pamatytų, kokia graži yra povandeninė Lietuva ir pasijaustų tarsi keliaujantys laiko mašina. Juk būtent ežerų dugne galima pamatyti tūkstantmečius nesikeitusį reljefą, archajiškiausius augalus ir gyvūnus“,  – sako filmo „Ežerų dugne“ idėjos autorius, prodiuseris ir  povandeninių kadrų operatorius Andrius Daniulaitis, vadovaujantis narų klubui „DiveLT“. Su specialia technika įamžinti povandeninės gamtos jis nėrė daugelį kartų įvairiais metų laikais, taip pat ir žiemą po ledu. Kai kurie filmo kadrai – iš didesnio  nei 30 metrų gylio. 

Anot pranešimo spaudai, dokumentiniame filme įamžinti keturi ežerai: Versminis, Ilgis, Baltieji Lakajai ir Asveja. Kiekvieno iš jų dugnas yra unikalus. Tarkime, Versminyje (Varėnos raj.) burbuliuoja šimtai verdenių. Per tris rajonus besidriekančioje Asvejoje – gilūs kanjonai, išvarpyti vėgėlių urvų, o šio ežero šaltiniuose nardo reliktinės mizidės, tai į Raudonąją knygą įtraukti mažas krevetes primenantys vėžiagyviai. Apie savo potyrius nardant filme pasakoja ir keturi žmonės, kuriems ežerų gelmių tyrinėjimas yra  didžiulė laisvalaikio aistra.

Rinkdami medžiagą filmui „Ežerų dugne“ nardymo entuziastai padėjo ir Lietuvos vandens telkinius tyrinėjantiems mokslininkams. Pavyzdžiui, narai paėmė medienos mėginių iš Asvejos ežero kanjonuose skirtingame gylyje gulinčių rąstų. Mėginius ištyrus, pavyko daugiau sužinoti, kaip susidarė minėtieji kanjonai – tarpekliai, kurių gylis vietomis viršija 4 metrus. Vieno iš medžių amžius siekia per 8,2 tūkst. metų, kito – apie 5,6 tūkst. metų. Mokslininkai daro išvadą, kad ežero reljefas formavosi paskutinėje poledynmečio epochoje, vadinamojo holoceno metu, o dabartinis kanjonas – tai kitados buvęs ežero pakraštys, arba atabradas. Filmo kūrėjai žada ir toliau bendradarbiauti su mokslininkais, pavyzdžiui, padėti patikrinti prielaidą, kad kito ežero, Baltųjų Lakajų, dugne esančių kanjonų amžius siekia netgi dešimtis tūkstančių metų. 

Tiesa, naujasis dokumentinis filmas „Ežerų dugne“ neprimena mokslinės studijos. Tai veikiau 54 minutes trunkantis povandeninis nuotykis.  Ne tik vaizdai, bet ir filmo kompozitoriaus Vytauto V. Jurgučio muzika padeda kiekvienam žiūrovui jaustis naru nė nepakilus nuo minkštos kėdės priešais ekraną.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...