captcha

Jūsų klausimas priimtas

Etnokultūros vakare – K. Donelaičio aprašyta varnų medžioklė ir vyžų pynimas

Nacionalinis muziejus pradeda etninės kultūros vakarus, į kuriuos kviečiami ir mokytojai, ir mokiniai. Pirmoji tema – Kristijono Donelaičio poema „Metai“. Iš muziejaus rinkinių parengtoje ekspozicijoje – šiandien jau nebenaudojami Donelaičio aprašyti buities daiktai.
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

Nacionalinis muziejus pradeda etninės kultūros vakarus, į kuriuos kviečiami ir mokytojai, ir mokiniai. Pirmoji tema – Kristijono Donelaičio poema „Metai“. Iš muziejaus rinkinių parengtoje ekspozicijoje – šiandien jau nebenaudojami Donelaičio aprašyti buities daiktai.

Švietimo ir mokslo ministerija mokykloms siūlo rengti etnokultūros pamokas, tačiau muziejininkai gūžčioja pečiais: etnokultūros specialistų Lietuvoje vos keletas. Todėl jie siūlo papildomus užsiėmimus visiems, kam įdomios lietuvių tradicijos. K. Donelaičio poemą „Metai“ iliustruojančioje parodoje – daiktai, kuriuos literatūros klasikas aprašo poemoje, Pavyzdžiui, molinis puodas, vadintas čerpe.

„O toje čerpėje buvo malama, grūdama. Kaip K. Donelaitis rašo, toje čerpėje troškindavo varnieną. Yra labai gražus epizodas apie varnų gaudymą ir jų valgymą. Toje edukacinėje pamokoje mes apie tai ir pasakosime –  bus prisiminti patys seniausi medžioklės būdai, kurie jau dabartiniam žmogui jau nesuprantami, kada ne tik su šautuvu buvo medžiojama, bet ir ašutinėmis kilpomis, ir kitais senoviniais būdais“, – pasakoja parodos rengėja dr. Elvyda Lazauskaitė.

Kiekvienoje „Metų“ dalyje K. Donelaitis mini vyžas. Muziejininkės sako, kad vyresniųjų klasių moksleiviams aiškins, kaip jas nusipinti. Nes ir šiandien, pasiklydus miške, jomis galima kojas nuo šalčio apsaugoti.

Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicijoje – Mažosios Lietuvos baldai, užtiesalai, drabužiai. Protestantiškojo krašto moterys rengdavosi tamsiau nei, pavyzdžiui, žemaitės ar aukštaitės. Nors per kelis šimtmečius ir Žemaitija perėmė tamsias Mažosios Lietuvos spalvas.

Čia pat į ekspoziciją užėjusiems užsienyje studijuojantiems vaikinams muziejininkė užduoda klausimą, ar žino, kas yra žiemos šarvas, kurį aprašo K. Donelaitis.

„Donelaitis rašo, kad žiema – lyg kokia audėja. Atsidaro skrynią ir iš tos skrynios išima drobes, vilnonius audeklus ir viską aprengia: ir medžius, ir žemę. Matot, kiek šarvo reikšmių. Tai ir paranga, ir lyg kraitis būtų, ką mergina kraunasi sau į skrynią“, – aiškina E. Lazauskaitė.

Muziejininkų teigimu, lankytojams bus rodoma, kaip skiltuvu ir titnagu anksčiau įžiebdavo ugnį, ką moterys žiemos vakarais mezgė, audė ir siuvinėjo. Ekspoziciją ketinama vis atnaujinti, keičiant etninės kultūros vakarų temas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...