captcha

Jūsų klausimas priimtas

Molio šventėje Viekšniuose karaliavo puodžiai

Viekšniuose trečiadienį karaliavo puodžiai. Molio šventėje buvo galima ne tik nusipirkti puodynę, bet ir pamatyti, kaip ji žiedžiama ir išdegama. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Viekšniuose trečiadienį karaliavo puodžiai. Molio šventėje buvo galima ne tik nusipirkti puodynę, bet ir pamatyti, kaip ji žiedžiama ir išdegama.

Į aikštę prie šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvės viekšniškiai pradėjo rinkti po vidudienio. Visus domino, ko šiemet prigamino tradicinės Keramikų stovyklos dalyviai. Bemaž keturios dešimtys jų dvi savaites meno mokykloje minkė molį, žiedė puodus, gilinosi į keramikos paslaptis.

„Morime, kad tas mūsų molis populiarėtų, vis daugiau ir jaunų žmonių, ir suaugusių užsikrėstų tuo moliu. Todėl nusprendėme, kad reikia stovyklą suburti“, – teigė Molio šventės rengėja Birutė Švažienė.

„Daugiausiai sužinojome apie įdomias technikas. Tai raugo degimas, juodoji keramika, kurios darbus degėme lauko sąlygomis ir kurie labai gražiai pajuodavo. Išbandėme ir tas tradicines technikas, darėme daug visokių darbų“, – teigė keramikos stovyklos dalyvė Saulė Paulauskaitė.

Čia pat aikštėje, greta jau nulipdytų ir išdegtų puodų, molio meistrai suko žiedimo ratą ir susirinkusių akyse molio gabalas virto ąsočiu ar puodyne, dailia vaza.

Keramikai sako, kad Viešnių molis ypatingas

„Kiekvienas molis turi savo savybes, savo niuansus, plastinius dalykus. Viekšniškis molis bent jau ankstesniais metais buvo vertinamas labai. Jeigu kalbėti apie dirbtuvių skaičių, tai tarpukary čia buvo 15 keramikos dirbtuvių, o Kaune tuo metu buvo tik 9“, – pasakojo keramikas Vygantas Vasaitis.

Viekšniškiai sako, kad anksčiau ne Kuršėnai, o Viekšniai buvę tituluojami Puodžių sostine. Žemaičių nužiesti puodai keliaudavo ne tik po visą šalį, bet pasiekdavo ir kaimyninę Latviją, Viekšnių kermošiai buvo garsūs ne tik Žemaitijoje .

„Turgus būdavo toks didelis, kad už Ventos sustodavo vežimai, netilpdavo mieste .Viską pardavinėjo, į Rygą veždavo puodus, į Suvalkiją“, – kalbėjo kraštotyrininkas Bronislavas Kerys.

Tautodailininkų ir amatininkų darbai ant prekystalių neužsigulėjo. Daug kam pavyko ir kainą nuderėti. Vakarop šventė įsilingavo. Ką veikti turėjo ir jauni, ir seni. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...