captcha

Jūsų klausimas priimtas

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą siūloma reformuoti

Siūloma iš esmės reformuoti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, pakeičiant jo teisinį statusą iš viešosios įstaigos į valstybės biudžetinę įstaigą prie Kultūros ministerijos – Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondą.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Siūloma iš esmės reformuoti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, pakeičiant jo teisinį statusą iš viešosios įstaigos į valstybės biudžetinę įstaigą prie Kultūros ministerijos – Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondą.

Tai numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate parlamentarų grupės vardu įregistravo Seimo narė Rima Baškienė.

Jeigu Seimas pritartų, Kultūros ministerija būtų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir skirtų į pareigas Fondo vadovą, tvirtintų jo nuostatus. Fondo valdymas būtų pavestas Kultūros ministro paskirtam Fondo direktoriui, o projektų ekspertinis vertinimas būtų priskirtas 5 ekspertų grupių, sudaromų iš ekspertų sąrašo kiekvienai Fondo remiamai programai, ir Ekspertų tarybos kompetencijai.

Ekspertų taryba būtų sudaroma iš 5 ekspertų grupių pirmininkų ir 2 Kultūros ministro deleguotų narių. Tikimasi, kad atskyrus Fondo administracinio valdymo bei ekspertinio projektų vertinimo kompetencijas, būtų užtikrintas valstybės lėšų panaudojimo skaidrumas bei efektyvumas.

Projektu siūloma Fondo veikloje taikyti įpareigojimą pateikti nešališkumo deklaracijas bei konfidencialumo pasižadėjimus, taip pat numatyti įpareigojimą Fondo veikloje taikyti Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus.

Siekiant aiškiau apibrėžti projektų finansavimą, siūloma juos remti pagal šias programas: nacionalinės periodinės spaudos, regioninės periodinės spaudos, radijo, televizijos, internetinės žiniasklaidos.

Visuomenės informavimo įstatymo pataisų rengėjai sako, kad nuo 2010 m. kultūros žurnalų redaktoriai, kritikai, žurnalistai, valstybinių institucijų bei Fondo atstovai reiškė nepasitenkinimą valstybės parama kultūrinei žiniasklaidai, neefektyviu šios paramos paskirstymu bei panaudojimu.

Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad Fondas yra viešoji įstaiga. Fondui vadovauja taryba, ji taip pat priima sprendimus dėl projektų rėmimo bei valstybės lėšų paskirstymo. Tarybą sudaro 11 asmenų, renkamų visuotiniame dalininkų susirinkime iš jų pasiūlytų kandidatų. Galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme nėra nuostatų, numatančių reikalavimus dėl nešališkumo deklaracijų bei konfidencialumo pasižadėjimų taikymo, taip pat numatančių įpareigojimą Fondo veikloje taikyti Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus.

Galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad Fondas konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus pagal 6 programas: kultūros, meno leidinių, šviečiamojo pobūdžio leidinių, regioninės žiniasklaidos (regionų, vietinių laikraščių, žurnalų ar kitų specialių leidinių, radijo ir televizijos), radijo ir televizijos, interneto žiniasklaidos (informacinės visuomenės informavimo priemonių), vaikų ir jaunimo kultūrinio švietimo.

Priėmus siūlomas įstatymo pataisas, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės parengti Viešosios informacijos rengėjų kultūrinių ir šviečiamųjų projektų rėmimo taisykles.

Įstatymo pataisas teikia Seimo nariai Audronė Pitrėnienė, Orinta Leiputė, Larisa Dmitrijeva, Jaroslavas Narkevičius, Aleksandras Zeltinis, Edvardas Žakaris, Rima Baškienė, Arimantas Dumčius.

Siūloma, kad Visuomenės informavimo įstatymo pataisos įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d.

Vertindamas įstatymo pataisas, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma po „skaidrumo priedanga įžvelgia Darbo partijos įtakos žiniasklaidai didinimo užmačias“.

Pasak jo, šios įstaigos vadovą skirtų Kultūros ministras, šioje kadencijoje deleguotas Darbo partijos. J. Razma tikisi, kad Seimo nariai, balsuodami dėl šio projekto, įvertins minėtą aplinkybę.

Didesnio skaidrumo siekius, pasak Seimo nario, galima įgyvendinti ir nekeičiant dabartinio Fondo statuso, bet numatant nešališkumo deklaracijas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo taikymą Fondo tarybos nariams.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...