captcha

Jūsų klausimas priimtas

Iš Paulavos Respublikos istorijos galėtų pasimokyti ir šiandienos Lietuva

Iš Šalčininkų krašto šiandien dažniausiai girdime naujienų apie dvikalbius gatvių pavadinimus ir švietimo problemas, tačiau nedaugelis žino, jog prieš beveik 250 metų čia gyvavo unikali Paulavos Respublika su savais įstatymais, kariuomene ir pinigais, kurią 1769 metais savo valdose įkūrė didikas Povilas Ksaveras Bžostovskis. Apie šią neeilinę asmenybę ir jo įkurtą valstybę pirmą kartą lietuvių kalba pasakojama ką tik pasirodžiusioje knygoje „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos Respublika“.
A. Koroliovo nuotr.
A. Koroliovo nuotr.

Iš Šalčininkų krašto šiandien dažniausiai girdime naujienų apie dvikalbius gatvių pavadinimus ir švietimo problemas, tačiau nedaugelis žino, jog prieš beveik 250 metų čia gyvavo unikali Paulavos Respublika su savais įstatymais, kariuomene ir pinigais, kurią 1769 metais savo valdose įkūrė didikas Povilas Ksaveras Bžostovskis. Apie šią neeilinę asmenybę ir jo įkurtą valstybę pirmą kartą lietuvių kalba pasakojama ką tik pasirodžiusioje knygoje „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos Respublika“.

P. K. Bžostovskis – LDK didysis raštininkas, Vilniaus katedros kanauninkas, mokslo mylėtojas, literatas, vertėjas, Turgelių parapijos klebonas, 1767 m. įsigijęs Merkinės valdą Vilniaus vaivadijoje, pavadino ją Paulava. 1769 m. dvarininkas paskelbė savo valstiečiams Nuostatus ir įkūrė Paulavos Respubliką. Pagal Nuostatus valstiečių šeimos buvo iš dalies paleistos į laisvę, jiems leidžiama laisvai prekiauti, už piniginę rentą dalijamos žemės. Respublikos įstatus patvirtino 1791 m. Ketverių metų seimas, parodydamas savo pritarimą tokioms reformoms. Anot profesoriaus Alfredo Bumblausko, tuo metu buvo sakoma, kad valstybėje yra trys respublikos – Lenkijos, Lietuvos ir Paulavos.

Paulavos Respublikoje itin didelis dėmesys buvo skiriamas kultūrai, švietimui. P. K. Bžostovskis rašė pjeses, kurias vaidindavo valstiečiai. Ypač akcentuotos krikščioniškosios vertybės, higiena, sveikata. Kiekvienas darbus buvo pradedamas malda. Valstiečiams buvo įsakyta dėtis stiklinius langus, įsirengti kaminus.

„Kai kas sako, kad P. K. Bžostovskis buvo labai didelis garbėtroška, norėjo pasistatyti paminklą. Manau, kad jis buvo iki kaulų smegenų švietėjas. Kai jam valstiečiai norėjo pastatyti paminklą, jis pasakė: man didžiausias paminklas yra tai, kad jūs šviesitės, mokysitės ir sveikai gyvensit“, – teigia knygos idėjos autorė ir sudarytoja žurnalistė Aurelija Arlauskienė.

Anot jos, Paulavos Respublikos istorija gali daug ko pamokyti šiandienos Lietuvą.

„Mūsų nepriklausomybė tęsiasi 23–iuosius metus, Paulavos Respublika gyvavo 25 metus. Niekur istoriografijoje nėra užfiksuota, kad iš Paulavos pabėgo nors vienas valstietis. Aplinkiniams dvarininkams tai, žinoma, labai nepatiko – kur tai matyta, kad kažkoks nusigyvenęs valstietis įgautų orumą? Toje valstybėje nebuvo korupcijos, kyšininkavimo. Įstatymai aiškiai pabrėžė – blogai einantys savo pareigas tuoj pat yra atleidžiami“, – teigia A. Arlauskienė.

Pasak knygos sudarytojos, šiuo metu Lietuvai trūksta stiprios vidurinės klasės, ką būtent P. K. Bžestovskiui pavyko sukurti per ketvirtį amžiaus. Valstiečių ir dvarininko pajamos po reformų išaugo labai stipriai, ir tai galėtų būti pavyzdys, kaip tvarkytis didžiajai valstybei.

„Toks Paulavos Respublikoje egzistavęs bendruomeniškas žmonių tvarkymasis galėtų būti pavyzdys šiandienai. P. K. Bžostovskis valstiečiams pasakė: jums suteikiamos teisės, bet privalote atminti, kad turite ir įsipareigojimų“, – pasakoja knygos autorė.

Paulavos Respublika turėjo savo kariuomenę, banką, pinigus, kurie šiuo metu yra numizmatinė retenybė. Kiti didikai, svečiai iš užsienio šalių labai domėjosi respublikoje vykdytomis reformomis, važiuodavo į svečius. Apie krašto gyvenimą buvo spausdinamos žinios pirmuose to meto laikraščių puslapiuose.

Nepaisant fakto, jog šiandien posakis „valstybė valstybėje“ paprastai turi neigiamų konotacijų, anot istorikės, knygos bendraautorės Ramunės Šmigelskytės-Stukienės, Paulavos Respublikos egzistavimas neturėtų būti suprantamas tiesmukai – Paulavos Respublika nebuvo politinis darinys ir nepretendavo tokiu tapti – tai veikiau galima pavadinti „socialiniu eksperimentu“, kurį P. K. Bžostovskis įgyvendino savo privačiose erdvėse, sukurdamas Apšvietos epochos idėjoms artimą, tobulesnę valstiečių ir miestelėnų valdymo formą. Šios reformos ir dėmesys edukacijai ugdė ir brandino valstiečių pilietinę poziciją, ir tai pasireiškė 1794 metų sukilimo metu. P. K. Bžostovskis, kaip Paulavos Respublikos įkūrėjas, teikė įvairius pasiūlymus valdovui Stanislovui Augustui Poniatovskiui gerinti valstiečių padėtį visoje valstybėje. Už šią veiklą jis buvo apdovanotas „Baltojo erelio“ ordinu.

Prasidėjus 1794 metų sukilimui, Paulavos Respublikos kareiviai stojo ginti savo valstybę. Šaltinių teigimu, jie kelis kartus sėkmingai atrėmė kazokų atakas. Vis dėlto sukilimui pralaimėjus ir Abiejų tautų Respublikai galutinai žlugus, P. K. Bžostovskis iškeitė savo valdas į dvarelį Saksonijoje, vėliau persikėlė į Italiją. Po karo kunigas grįžo atgal į Turgelius, nusipirko namą ir toliau klebonavo Turgelių bažnyčioje. Į buvusių savo žemių, tuo metu valdomų naujų savininkų, gyvenimą nebesikišo, vėliau išvažiavo į Rukainius, kur klebonavo iki gyvenimo pabaigos. Po 1863–1864 metų sukilimo caro valdžia, kerštaudama, kad jo buvę valstiečiai ir jų palikuonys aktyviai dalyvavo sukilime, jo kapą sulygino su žeme ir apie dabartinę palaikų vietą nėra nieko žinoma.

Keisdamas savininkus ir perstatytas dvaras gyvavo iki pat 1939 metų. Karo metais čia įsikūrė vienuolės, nuo kurių paliktos degančios žvakės, tikėtina, ir užsidegė rūmai. Po karo dvarvietė atiteko Turgelių tarybiniam ūkiui. 1989 m. Paulavos dvaro griuvėsiai buvo perduoti Martyno Mažvydo bibliotekai, planuota čia įrengti 1,11 mln. vienetų knygų saugyklas, skaityklas, atstatyti sales, įrengti kambarius poilsiui, butus. 1992–1993 metais biblioteka restauravo koplytėlę, kiti pastatai buvo palikti likimo valiai. Nuo 2010 metų griuvėsiai priklauso Šalčininkų rajono savivaldybei. Per pastaruosius metus pradėta tvarkyti buvusio dvaro teritorija: išpjauti nereikalingi medžiai, įrengti takeliai, pastatytas paminklinis akmuo P. K. Bžostovskiui ir jo įkurtai Paulavos Respublikai. Objektas šiuo metu yra gausiai lankomas turistų. Šiuo metu dvaro sodybos pastatai turi tik registrinio, ne valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statusą, todėl valstybė jo nefinansuoja – tai tik vietos savivaldybės reikalas.

Mintis išleisti tokį leidinį A. Arlauskienei kilo 2011 metais vykusių Europos paveldo dienų metu, kur Turgelių P. K. Bžostovskio vidurinės mokyklos direktorė Liucija Jurgelevič skaitė pranešimą apie respublikos įkūrėją. Mokyklos direktorė tapo viena iš knygos bendraautorių.

Knygoje naudojama originali, Lietuvos archyvuose ir bibliotekose surinkta medžiaga. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriuje buvo atrasti iki tol neskelbti Turgelių ir Viktoriškių palivarko nuostatai. Lietuvos istoriografijoje apie Paulavos Respubliką gana skurdu žinių – ja aktyviau domisi lenkų istorikai, apie Paulavą išleidę kelias dešimtis knygų.

Knygoje spausdinama paties P. K. Bžostovskio dar 1811 metais rašyta jo gyvenimo istorija, taip pat 1769 m. Paulavos Respublikos nuostatai (iš lenkų kalbos vertė profesorius Valdas Rakutis) bei 1791 m. pakoreguotų nuostatų, kuriuos patvirtino Ketverių metų seimas, faksimilės.

„Knyga yra universali, tinkanti įvairialype auditorijai – tiek mokslininkams, tiek istorijos mėgėjams, tiek senjorams, tiek jaunimui, nes pasakoja apie pamatines gyvenimo vertybes“, – teigia A. Arlauskienė.

Knygos „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos Respublika“ sutiktuvės – sausio 21 dieną Vilniaus Rotušėje. Knygos sudarytoja jau sulaukė užklausimų dėl jos leidybos lenkų, vokiečių kalbomis.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...