captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mažajame teatre laukiamos „Kruvinos vestuvės“

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras pristato pirmąją šių metų premjerą. Režisierius Paulius Ignatavičius žiūrovų teismui pateikia savą Federico Garcia Lorcos pjesės „Kruvinos vestuvės“ interpretaciją.
P. Ignatavičius, A. Ufarto (BFL) nuotr.
P. Ignatavičius, A. Ufarto (BFL) nuotr.

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras pristato pirmąją šių metų premjerą. Režisierius Paulius Ignatavičius žiūrovų teismui pateikia savą Federico Garcia Lorcos pjesės „Kruvinos vestuvės“ interpretaciją.

Likimo galia, neišvengiamybė, visur tykanti mirtis, uždrausta meilė ir baimė pasipriešinti visuomenės normoms – tai ispanų poeto ir dramaturgo F.G. Lorcos kūrybos temos. Jo pjesę  „Kruvinos vestuvės“ Mažajame teatre pastatęs režisierius P. Ignatavičius sako kūręs spektaklį apie meilę, kuri žudo, sujaukia gyvenimus, apnuogina sielą ir neleidžia meluoti sau. Esą būtent melas sau neretai trukdo įsiklausyti į savo prigimtį ir atrasti tikrąjį pašaukimą.

„Carlosas Castaneda sako: yra gyvenime daug kelių, visi jie niekur neveda, tiktai kai kurie jų turi širdį. Statant šį spektaklį, koncentravausi į temą, kaip atrasti savo širdį. Tą, kur link mus traukia aistra“, – idėją apibūdina P. Ignatavičius.

Pjesę „Kruvinos vestuvės“ F.G. Lorca parašė per dvi savaites 1932-aisiais. Jį įkvėpė laikraščio žinutė, kurioje buvo pranešta apie iš savo vestuvių su pusbroliu pabėgusią nuotaką ir netrukus įvykdytą jaunuolio žmogžudystę. Pasak spektaklio kūrėjų, pjesės siužetas iš pradžių pasirodo gana paprastas, tačiau neįmanoma atsispirti teksto poetinei gelmei ir iš žodžių besiveržiančiai aistrai.

„Tai galėtų būti paprasta tragedija su visiškai paprasta istorija, bet ten esanti poezija man buvo didžiausias iššūkis. Dėl mūsų sprendimo – poeziją perteikti dainomis – labai džiaugiuosi. Jei pjesėje nebūtų poezijos, tikriausiai kūrinys nebūtų toks nuostabus“, – įsitikinusi kompozitorė Elena Šataitė.

Pjesė „Kruvinos vestuvės“ – pirmoji garsiosios F.G. Lorcos tragedijų trilogijos dalis. Pasak kūrėjų, spektaklio esmę puikiai nusako vieno iš veikėjų frazė – „Geriau pasruvus krauju numirti, negu gyventi, kol jis suges.”

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...