captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pristatytas filmas „Tarp Nemuno ir Dniepro“

Kijeve gyvenantiems Ukrainos lietuviams pristatytas dokumentinis filmas „Tarp Nemuno ir Dniepro“. Tai filmas apie žmones, turinčius dvi tėvynes, – Lietuvą ir Ukrainą – jų likimus ir gyvenimą.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Kijeve gyvenantiems Ukrainos lietuviams pristatytas dokumentinis filmas  „RTarp Nemuno ir Dniepro“. Tai filmas apie žmones, turinčius dvi tėvynes, – Lietuvą ir Ukrainą – jų likimus ir gyvenimą.

Trijų dalių filmas pristatytas po to, kai jį parodė LRT televezija. Pažiūrėti kūrinio susirinko ne tik filmo herojais tapę lietuviai, bet ir Ukrainos pakraščiuose įsikūrę tautiečiai su šeimomis.

Pasak filmo autoriaus, dvi dešimtis metų  gyvenančio Lietuvoje ukrainiečio Alekso Matvejevo, dokumentika apie dvi tėvynes turinčius žmones, jų likimus, šeimų istorijas ir bendrą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją.

„Nustebino lietuvių sugebėjimas ne tai kad prisitaikyti, bet susirasti save kitoje aplinkoje. Lietuvių pasaulyje nėra daug, bet tai yra ta savybė, kuria lietuviai gali didžiuotis“, – sako A. Matvejevas.

Viena iš filmo herojų, Vilgailė Kvitka, pasakoja, kad lietuviai Ukrainoje yra gerbiami.

„Tai malonu. Pati esu žurnalistė, daug bendrauju su žmonėms. Jie ateina pas mane su įvairiausiom problemom.Ir bandau analizuoti tuos mentaliteto skirtumus, kodėl žmonės nedrįsta išeiti pasakyti, ką jie galvoja. Lietuviai drąsesni, jie mums pavydi“, – teigia lietuvė iš Kirovogrado srities.

Ukrainoje gyvena apie 1,5 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių ir apie 7 tūkst. lietuvių kilmės žmonių. Daugiausiai kraštiečių gyvena Kijeve, o pavyzdžiui Ivano-Frankivsko srityje – vos keturios dešimtys, Dnepropetrovsko – apie penkiasdešimt lietuvių.  

„Mūsų tikslas buvo suburti ne etninius lietuvius, o žmones, kuriuos traukia Lietuva, nors jie gali būti visiškai ne lietuviai ir neturėti lietuviško kraujo. Vilnius – mano mažoji tėvynė, ten, kur gimei, o Ukraina – mano didžioji tėvynė“, – kalba  Ivano Frankivsko srities Vydūno kultūros centro vadovas Vytautas Vaitiekauskas.

Kijevo Maironio lietuvių kultūros draugijos pirmininkė Virginija Choruža pripažįsta, kad gyvendama Ukrainoje, Lietuvą myli iš toli, tačiau aplinkiniams stengiasi parodyti savą kultūrą: „Mes turim saviveiklos kolektyvus – išdidžiai nešame Lietuvos vardą ne tik Ukrainoje, bet ir visame pasaulyje.

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas sako žinantis, kaip padėti ne tik lietuviams, bet ir ukrainiečiams ar rusams išmokti lietuvių kalbą.Bet tai susiję su finansavimu, kurio nuolat trūksta.

„Aš turiu viziją, kad Kijeve būtų lietuvių mokykla. Būtų tiesiog aukštos kvalifikacijos lietuvių-ukrainiečių ugdymo įstaiga, kurioje būtų sustiprinta Lietuvos istorija, geografija, literatūra, bet ši mokykla pilnai atitiktų Ukrainos įstatymus“, –  sako P. Vaitiekūnas.

Be to ambasadorius siūlo suteikti daugiau funkcijų ambasadoms.Ypač tose šalyse, kur įsikūrę šimtai tūkstančių mūsų tautiečių. Pavyzdžiui, Lietuvos ambasados turėtų teisę  išduoti pasus arba vaikų gimimo liudijimus, tvarkyti kitus dokumentus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...