captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Budraitis: nacionalinė premija skatina persvarstyti nueitą kelią

Nacionalinės premijos laureatu tapęs aktorius, buvęs kultūros atašė Rusijoje Juozas Budraitis sako, kad šis apdovanojimas skatina susimąstyti apie nuveiktus darbus ir kelia klausimą, kad galbūt galima buvo padaryti daugiau.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Nacionalinės premijos laureatu tapęs aktorius, buvęs kultūros atašė Rusijoje Juozas Budraitis sako, kad šis apdovanojimas skatina susimąstyti apie nuveiktus darbus ir kelia klausimą, kad galbūt galima buvo padaryti daugiau.

„Premija reiškia pakankamai daug – gal gyvenimo darbų įvertinimas, gal šiaip kūrybos įvertinimas. Yra tam tikri jausmai, kurie susiklosto, yra klausimas, ar esi vertas, kurį pats sau užduodi. Yra klausimas, gal galėjau padaryti ką nors geriau, daugiau. Žinoma, lyg toks jausmas, kad lieku skolingas kažko nepadaryto, kažko nenuveikto. Nenoriu sakyti, kad tai yra kažkoks stimulas, bet vistik tam tikras poveikis, be abejo, yra – persvarstyti savo nueitą kelią“, – BNS sakė aktorius.

„Tai nėra kažkoks šiaip jau veiksmas, kuris lyg praeitų pro šalį, neužkabinęs žmogaus, jo emocijų ir santykių su kitais žmonėmis“, – pridūrė jis.

J. Budraitis Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija įvertintas „už kūrybą, apimančią platų kultūros lauką, už novatorišką ir intelektualią aktorystę, atvėrusią langą į Lietuvą“. Aktorius svarsto, jog laureatus rinkusi komisija be jo kūrybos kine, teatre ir fotografijoje tikriausiai atsižvelgė ir į 2001–2011 metų darbus kultūros atašė pareigose Rusijoje.

„Sakoma, kad yra už paskutinius septynerius metus – į juos patenka, kiek supratau, ir mano darbas ambasadoje, bet darbas ne kaip darbas, nes čia nėra ko vertinti – gauni atlyginimą ir dirbi, bet tai, kad tame darbe dariau tokius dalykus, kurie kaip atašė gal būtų ne patys pagrindiniai. Galbūt jie, tie darbai, nenumatyti kaip atašė pareigose, neliko nepastebėti ir be mano kino, teatro ir fotografijos“, – kalbėjo jis.

„Kūryba buvo ir ambasadoje dirbant – ne tik darbas, bet ir kūryba, nes yra projektai, kuriuos pats sugalvoji, kurie ypatingi yra savo reikšme Lietuvai“, – sakė aktorius.

J. Budraitis už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje yra pelnęs apdovanojimą. Užsienio reikalų ministerija jį įvertino už tai, kad, eidamas kultūros atašė pareigas Maskvoje, jis įamžino kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio atminimą, sumanė ilgametės lietuviškos kultūros sklaidos Rusijoje programą „Langas į Lietuvą“.

Jo pastangomis Maskvos Lomonosovo universitete pradėjo veikti Baltistikos centras, glaudžius ryšius užmezgė Lietuvos ir Rusijos mokslininkai, tiriantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir senovės baltų istoriją, kalbą ir kultūrą.

Aštuntąją dešimtį einantis J. Budraitis sukūrė apie 100 vaidmenų Lietuvos ir užsienio kine, teatre ir televizijoje. Aktorius vaidina iki šiol, šiemet su režisieriumi Oskaru Koršunovu pristatė spektaklį pagal Samuelį Beckettą „Paskutinė Krepo juosta“. Aktorius teigia esantis kino žmogus, kuris teatre pritaiko savo kine įgytą supratimą.

„Aš esu kino žmogus, daugiau supratęs kine ir panaudojęs tą kiną teatrui, kadangi kinas man yra egzistencija šioje akimirkoje, egzistencijos intensyvumas būtent šioje akimirkoje, šioje vietoje“, – sakė jis.

„Kadangi kine objektyvas registruoja visa tai, o čia turėtų žiūrovo akis būti, bet jų yra labai daug, ir dėl to išsidalinti į tuos visus kitus žiūrinčius reikia aktorinės mokyklos, kurią kiekvienas aktorius turi praeiti ir turbūt praeina, bet kadangi mano likimas susiklostė truputį kitaip, dėl to aš galiu vadovautis savo paties supratimu to vaidmens kūrimui ar tiesiog egzistavimu toje akimirkoje, toje terpėje, sukurtoje režisieriaus ir dramaturgijos“, – kalbėjo aktorius.

Pastaruoju metu lietuviško kino J. Budraitis sakė nesekantis. Jis svarsto, kad galbūt lietuvių režisierių kūryba turėtų būti labiau viešinama, kad būtų pastebėta.

„Nelabai galėčiau dabar pasakyti, koks dabar kinas, kadangi tie filmai, kurie pasirodo jaunų režisierių, jie kažkaip praslysta pro šoną, ir nepamatai, kurie jie yra, gal reklamos stoka. Gal kažkaip mes mažai tuos savo jaunus režisierius, kurie jau kažką padarė, iškeliame. Šiuo metu tikrai nesu matęs paskutinio jauno režisieriaus nė vieno filmo. Galbūt ir mano paties apsileidimas, kad aš galbūt nepasekiau, nepasidomėjau“, – sakė jis.

J. Budraitis – ne tik aktorius ir diplomatas, jis taip pat įvertintas kaip fotografas, yra surengęs parodų.

J. Budraitis gimė 1940 metais Liepynuose, Kelmės valsčiuje. 1973 metais jis baigė teisę Vilniaus universitete, 1981 metais – aukštuosius kino režisūros kursus Maskvoje. 1979–1989 metais J. Budraitis dirbo Kauno dramos teatre, 2001–2010 metais buvo Lietuvos ambasados Rusijoje kultūros atašė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...