captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Mikutavičius: šiek tiek esame šlovės narkomanai

Šeštadienio vakarą pilnutėlėje „Žalgirio“ arenoje įvyko daugelio gerbėjų lauktas Marijono Mikutavičiaus koncertas, kuriame netrūko nei fejerverkų, nei šou elementų. Didžiausią įspūdį publikai paliko puikiai žinomos dainos, kurios skambėjo kitaip, nei įprasta jas girdėti.
R. Achmedovo (delfi) nuotr.
R. Achmedovo (delfi) nuotr.

Šeštadienio vakarą pilnutėlėje „Žalgirio“ arenoje įvyko daugelio gerbėjų lauktas Marijono Mikutavičiaus koncertas, kuriame netrūko nei fejerverkų, nei šou elementų. Didžiausią įspūdį publikai paliko puikiai žinomos dainos, kurios skambėjo kitaip, nei įprasta jas girdėti.

Jau nuo pirmojo kūrinio ant scenos užlipęs Marijonas ir pradėjęs dainuoti „Atidaryk duris“ publikos nepaleido daugiau nei dvi valandas.

Koncerto metu žiūrovų laukė kelios staigmenos. Viena iš jų – Kauno technologijos universiteto choro „Jaunystė“, vadovaujamo Danguolės Beinarytės, atlikta bendra daina su M. Mikutavičiumi. Kaip po koncerto sakė atlikėjas, jis stengiasi, kad šio turo metu ant scenos būtų atlikta viena daina su vietos atlikėjais, todėl kiekviename mieste, kur vyksta koncertas, M. Mikutavičius kviečia prisijungti vietinius atlikėjus.

Atliekant dainą „Velnias, man patinka Kalėdos“ M.  Mikutavičiaus scena persikėlė į salės vidurį, o „Žalgirio“ arenoje pasipylė dirbtinės snaigės, kurios sukūrė nuostabų Kalėdinį reginį.

Koncertas baigėsi garsiąja daina „Trys milijonai“, po kurios atlikėjas dar kartą padėkojo visiems susirinkusiems ir kartu su visais jam padėjusiais atlikėjais nusilenkė publikai.

Po koncerto dainininkas prisipažino, jog su Kauno publika jam sekasi. Laikinojoje sostinėje jį visada pasitinka šiltai. Juo labiau šįvakar, kai susirinko pilnutėlė arena.

Ilgai nerengėte koncertų, kodėl?

– Manau, kad tinginiavome, reikėjo pertraukos. Mes grojome prieš tai labiau akustinius koncertus, o dabar norėjosi kažko grandiozinio, su rokenrolu, kad būtų daug garso, kur būgnai siaustų, draskytųsi gitaros ir mes patys iš proto kraustytumėmės. Pagalvojome, kodėl gi ne?

– Atlikote kūrinių iš naujojo albumo, kuris dar pasirodys, koks tai jis bus?

– Jis bus labai įvairus. Iš dalies dėl to, kad dainos bus skirtingos ir kad prie jo dirba skirtingi žmonės. Dvi dainos bus tokios labiau monumentalios, kaip mes vadinam, kino garso takelio pobūdžio, su fanfarom ir jausmais. Viena bus chorinė daina, taip pat kantri, techno su aiškiu, primityviu priedainiu. Albume bus bliuzo ir roko. Amplitudė labai plati, tai bus ne vienalytis albumas. Kita vertus, aš galvoju, kad dabar šiaip retai pasitaiko albumų, kur būtų vieno stiliaus muzika. Tai bus toks kaip ir kokteilis. Žiūrėsime, kaip gausis. Bandai, kad būtų gerai, bet ne visada gaunasi.

– SEL lyderis Egidijus Dragūnas susijaudinęs po koncerto pareiškė, kad tapo kauniečiu. Ką jūs dabar galite pasakyti?

– Aš galvoju, kad tokius pareiškimus reikia sakyti, kada atsitinka kokia nelaimė. Pavyzdžiui, kai praeina didelis cunamis ar tornadas, mes galime pasakyti, kad šiandien mes esame filipiniečiai. Ar kai nukrenta Lenkijoje lėktuvas su prezidentu, mes tampame lenkais. Kiek šiandien mačiau Kauną, neatrodytų, kad miestas išgyvena kokią nors tragediją. Aš tiesiog jaučiuosi būdamas toks, koks esu – lietuvis kaip ir visi kiti. Mums šiaip paprastai sekasi su Kaunu. Kiekviename koncerte pataikydavome ant puikios publikos.

– Kokia ta gera publika?

– Gera publika – kuri siautėja, kuri linksminasi, atsistoja, nebijo rodyti savo jausmų, nebijo šėlti. Žmonės eina glėbesčiuotis, dainuoti kartu. Tokią publiką kiekvienas atlikėjas žiauriai myli, nes kiekvienam atlikėjui reikia tos dalelės dėmesio. Jeigu publika jį rodo, tu esi labai laimingas žmogus. Mes šiek tiek esame šlovės narkomanai. Reikia kiekvienam žmogui tai pajausti nors kartą gyvenime, kad suprasti, koks tas pasaulis yra stebuklingas. Tokie vakarai... Niekad negali pagalvoti, kad taip gyvenime gali būti. Mes laimingi.

– Kas šiandien koncerte buvo sunkiausia?

– Kai kurie techniniai dalykai sukelia tam tikrų nepatogumu, kai judi po areną, kartais šiek tiek pasimeti. Kartais baisu, kai ugnis spjaudėsi. Mes negalvojome, kad ji bus taip arti. Nežinai, kur vaikščioti reikia. Iš kitos pusės – nelengvas ir koncerto sprendimas su sėdinčiais žmonėmis. Tu niekada negali žinoti, kaip jiems reikia groti. Lyg reikėtų groti ramiau, gal jie nori komforto. Bet aš noriu, kad tie žmonės atsistotų, noriu žmones išjudinti. Šiandien buvo labai geras koncertas.


 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...