captcha

Jūsų klausimas priimtas

Verstinė literatūra Lietuvoje lieka skaitomesnė už originaliąją

Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) Kultūros ministerijai pateiktos autorinio atlyginimo paskirstymo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose ataskaitos už 2011 metus duomenimis, verstinė literatūra lieka daug populiaresnė tarp Lietuvos skaitytojų negu originalioji.  
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

 

Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) Kultūros ministerijai pateiktos autorinio atlyginimo paskirstymo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose ataskaitos už 2011 metus duomenimis, verstinė literatūra lieka daug populiaresnė tarp Lietuvos skaitytojų negu originalioji.

Iš valstybės biudžeto atlyginimui už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose paskirstyti ir išmokėti už 2011 m. buvo skirta 721 tūkst. litų suma. Tai daug didesnė suma nei buvo skirta 2010-aisiais.

Iš ataskaitos matyti, kad populiariausios grožinės literatūros rašytojos tarp Lietuvos bibliotekų skaitytojų praėjusiais metais buvo Elena De Strozzi, Irena Buivydaitė-Kupčinskienė. Kiti populiarūs grožinės literatūros kūrinių autoriai - Vytautas Ažušilis, Vytautas Račickas, Jurga Ivanauskaitė, Justinas Marcinkevičius, Daiva Vaitkevičiūtė, Vytautas V. Landsbergis, Romualdas Granauskas, Sigitas Parulskis.

R. Granausko apysaka „Gyvenimas po klevu“ – daugiausia kartų 2011 m. skaitytojams išduota lietuvių autoriaus grožinės literatūros knyga. Taip pat paklausios skaitytojų tarpe buvo ir I. Buivydaitės-Kupčinskienės knygos „Padovanok man savaitgalį“, „Ironiški stebuklai“, „Geriausios draugės“, „Laimingojo namo melodramos“, Jurgos Ivanauskaitės „Miegančių drugelių tvirtovė“, Justino Marcinkevičiaus „Mažvydas“.

Populiariausia užsienio autoriaus grožinės literatūros knyga Lietuvos bibliotekose 2011 m. buvo Jodi Picoult „Mano sesers globėja“ (vertėjas Darius Kaunelis).

Ataskaitos duomenimis, populiariausia lietuvių autorių mokslinės literatūros knyga 2011 m. tapo Vytauto Pranulio, Arvydo Pajuodžio, Reginos Virvilaitės ir Sigito Urbonavičiaus „Marketingas“. Didelis susidomėjimas lydėjo ir Filomenos Taunytės-Paškonienės, Evaldo Nekrašo, Arvydo Pajuodžio, Alfonso Laurinavičiaus, R. Jusienės, Algimanto Sakalo, Giedrės Butkienės mokslinės literatūros darbus.

Autorinis atlyginimas už kūrinių panaudą taip pat išmokėtas užsienio grožinės literatūros knygų vertėjams. Daugiausia kartų skaitytojams buvo išduoti Teodoro Četrausko versti užsienio grožinės literatūros kūriniai. Kiti populiarūs vertėjai – Danguolė Žalytė, Jurgis Gimberis, Zita Marys, Laima Bareišienė, Jonas Čeponis, Indrė Žakevičienė, Vytautas Petrukaitis, Viktorija Labuckienė, Virgilijus Čepliejus. Iš pateiktų duomenų matyti, kad verstinė literatūra lieka daug populiaresnė skaitytojų tarpe nei originalioji.

Grožinės literatūros kūrinių iliustratoriams ir knygų dailininkams taip pat paskirstytas autorinis atlyginimas už kūrinių panaudą. Didžiausio susidomėjimo sulaukė Juditos Židžiūnienės, Agniaus Tarabildos, Jokūbo Jacovskio, Gedo Čiuželio, Andriaus Morkeliūno, Alfredos Steponavičienės, Sigutės Ach, Vladimiro Beresniovo, Kęstučio Kasparavičiaus, Romo Oranto kūryba.

2011 m. duomenys apie knygų panaudą buvo renkami iš 64 Lietuvos bibliotekų. Autorinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudą skirstyme dalyvavo 1042 autoriai (iš jų 586 knygų tekstų autoriai, 344 vertėjai, 112 iliustratorių ir knygų dailininkų). Autorinis atlyginimas buvo paskirstytas už 11 tūkst. 866 kūrinius.              

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...