captcha

Jūsų klausimas priimtas

Restauruojant Sapiegų rūmus randama unikalių lipdinių

Baigiami Sapiegų rūmų Vilniuje rekonstravimo ir restauravimo pirmojo etapo darbai. Pradėjus pastatą restauruoti, aptikta autentiškų XVII amžiaus pabaigos lipdinių, langų puošybos elementų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Baigiami Sapiegų rūmų Vilniuje rekonstravimo ir restauravimo pirmojo etapo darbai. Pradėjus pastatą restauruoti, aptikta autentiškų XVII amžiaus pabaigos lipdinių, langų puošybos elementų.

Sostinės Antakalnio rajone stovintys Sapiegų rūmai ir parkas – vienintelis Lietuvoje baroko laikotarpio rūmų ir parko ansamblis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas, Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega savo rezidenciją statė XVII amžiaus pabaigoje, tačiau jis buvo jau penktas šių rūmų savininkas. Kas šioje vietoje pastatė pirmąjį pastatą, istorikai dar turėtų  išsiaiškinti.

1691 metais Sapiegų perstatyti rūmai vėliau dar bent kelis kartus buvo rekonstruoti, caro valdžios metais jie buvo pritaikyti ligoninei, o atsikūrus nepriklausomai Lietuvai, ilgai stovėjo apleisti, kol galų gale Vyriausybė juos perdavė Kultūros paveldo departamentui. Dabar Sapiegų rūmai rekonstruojami ir restauruojami Europos Sąjungos ir Lietuvos lėšomis.

„Iki mūsų restauravimo – cariniu laikotarpiu – buvo atsiradę perdangų visai kitose vietose, papildomų aukštų ir nebuvo galima suvokti rūmų didybės. Dabar įėjus į vidų, galima pamatyti, kokie buvo ir kokie rūmai bus“, – sako Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis.

Restauravimo darbų vadovas Evaldas Purlys teigia, kad atrasta daug autentiškų rūmų detalių, langų, židinių, krosnių, net tualetų liekanų, tačiau ypač pasisekę dėl atrastų  XVII amžiaus lipdinių.  XIX amžiaus pradžioje rūmuose pradėjus kurtis carinei ligoninei ir pastatą pertvarkant, niekam, matyt, nekilo ranka nudaužyti unikalių italų baroko skulptoriaus Giovanni Pietro Perti lipdinių. Jie tiesiog buvo užmūryti ir taip 200 metų laukė, kol juos atidengė mūsų restauratoriai.

„Šiuo atveju išliko faunai, kurie laiko akanto lapų ir ąžuolo lapų vainikus – tokias labai gražias nupintas juostas. Ši lipdyba, kurią čia turim, tikrai nemenkesnio lygio ir savo meniniu lygiu prilygo Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bei trinitorių bažnyčių puošybai“, – apie lipdinius pasakoja architektas, restauravimo darbų vadovas Evaldas Purlys.

Kada Sapiegų rūmai bus baigti tvarkyti, kol kas pasakyti sunku. Tačiau jau žinoma, kad jie bus skirti visuomenei, kur vyks posėdžiai, konferencijos, bus vietos įvairioms ekspozicijoms ir kultūros renginiams. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...