captcha

Jūsų klausimas priimtas

Balkaniškų ritmų siautulyje skambėjo ir lietuviškas folkloras

10 metų gyvuojantis „Fanfare de Transylvanie“ orkestras pasižymi itin plačiu repertuaru, kuriame telpa visas Rumunijos folkloras bei nepaprastai originalios balkanų muzikos temų interpretacijos, kuriomis remiasi ir tokie žymūs kūrėjai kaip Goranas Bregovičius, Gogol Bordello ir „Gypsy King“.
Facebook.com nuotr.
Facebook.com nuotr.

10 metų gyvuojantis „Fanfare de Transylvanie“ orkestras pasižymi itin plačiu repertuaru, kuriame telpa visas Rumunijos folkloras bei nepaprastai originalios balkanų muzikos temų interpretacijos, kuriomis remiasi ir tokie žymūs kūrėjai kaip Goranas Bregovičius, Gogol Bordello ir „Gypsy King“.

Orkestras „Fanfare De Trasylvanie“ kilęs iš ganėtinai didelio čigoniško kaimelio Rumunijoje – Zetcyprežynije, kuris išvertus reiškia 10 asilų. Jame daugiau nei devyni tūkstančiai žmonių, ir kiekvienoje to kaimelio šeimoje yra muzikantų. Šeimos gana didelės – vieną jų gali sudaryti net iki 50 narių.

Kaimelyje gausu orkestrų, kurių nariai groja pučiamaisiais instrumentais. Šiai tradicijai – 500 metų. Pučiamieji instrumentai Rumunijoje atsirado Osmanų imperijos laikotarpiu, kada dūdomis, gautomis iš turkų armijos, vietiniai čigonai ėmė groti ir palaipsniui adaptavo savo bei rumuniškas melodijas.

„Kiekvieno iš mūsų grupės narių šeimoje yra senos muzikinės tradicijos, grojama iš kartos į kartą. Aš groju būgnu. To išmokau iš savo tėvelio, o jis išmoko iš savojo. Tai yra sena besitęsianti tradicija“, – sako orkestro „Fanfare de Transylvanie“ narys Petronel Visiu. – Mes dainuojame apie savo gyvenimą, šeimas, protėvius. Esame paprasti žmonės iš mažo kaimelio, tad ir dainuojame apie kaimelio gyvenimą.

Šios balkaniškai čigoniškos muzikos kokteilis yra labai mėgstamas ir pagavus. Net ir santūriais kartais vadinami lietuviai, šokių aikštelę pasirodymo metu užpildė su lyg pirmaisiais kūriniais. Koncerto pradžioje susirinkusius linksmino 8 vyrukų kolektyvas, o po pertraukos prie jų prisijungė ir puikiai lietuvių bei lenkų dainas balkaniškame siautulyje atliekančios lietuviško folkloro grupių „Žalvarinis“ bei „Marga muzika“ vokalistės.

„Mes dainuosime dainą apie alų ... labai tinka prie balkanų ritmų“, – mano grupės „Marga muzika“ narė Eglė Jačiauskienė. Jos nuomone, pasaulyje kadaise buvo viena daina, kurios pagalba dabar susikalba visos tautos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...