captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kino paveldas sugrįš valstybei

Kar­tu su Lie­tu­vos ki­no stu­di­ja vers­li­nin­kų ran­ko­se be­veik prieš de­šimt­me­tį at­si­dū­ręs mū­sų ša­lies ki­no fon­das pa­ga­liau tu­rė­tų bū­ti su­sig­rą­žin­tas. Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja ti­ki­na su­ta­ru­si, kad vals­ty­bės nuo­sa­vy­bėn jis bus per­duo­tas už sim­bo­li­nę kai­ną, rašo „Lietuvos žinios“.
Gytis Lukšas, T. Lukšio (BFL) nuotr.
Gytis Lukšas, T. Lukšio (BFL) nuotr.

Kar­tu su Lie­tu­vos ki­no stu­di­ja vers­li­nin­kų ran­ko­se be­veik prieš de­šimt­me­tį at­si­dū­ręs mū­sų ša­lies ki­no fon­das pa­ga­liau tu­rė­tų bū­ti su­sig­rą­žin­tas. Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja ti­ki­na su­ta­ru­si, kad vals­ty­bės nuo­sa­vy­bėn jis bus per­duo­tas už sim­bo­li­nę kai­ną, rašo „Lietuvos žinios“.

Iš pri­va­ti­zuo­tos įmo­nės Lie­tu­vos ki­no stu­di­jos sie­kia­ma pe­rim­ti jai pri­klau­san­čias tur­ti­nes au­to­rių ir gre­tu­ti­nes tei­ses į na­cio­na­li­nius do­ku­men­ti­nius, vai­dy­bi­nius bei ani­ma­ci­nius fil­mus, su­kur­tus nuo 1940-ųjų iki 2004 me­tų pra­džios, taip pat au­dio­vi­zua­li­nių kū­ri­nių ar­chy­vą. Vi­sa tai bū­tų per­duo­ta val­dy­ti, nau­do­ti ir dis­po­nuo­ti pa­ti­kė­ji­mo tei­se Lie­tu­vos ki­no cen­trui prie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos.

Po šio san­do­rio vals­ty­bei vėl pri­klau­sy­tų dau­giau kaip 80 ani­ma­ci­nių, apie 1000 do­ku­men­ti­nių, per 100 vai­dy­bi­nių fil­mų bei 49 ki­no me­traš­čių tur­ti­nės au­to­rių ir gre­tu­ti­nės tei­sės. Tarp su­sig­rą­žin­ti­nų fil­mų – to­kie lie­tu­vių ki­no kla­si­ka ta­pę kū­ri­niai kaip Al­gir­do Dau­sos ir Al­man­to Gri­ke­vi­čiaus „Jaus­mai“, Arū­no Žeb­riū­no „Pas­ku­ti­nė at­os­to­gų die­na“, Ma­ri­jo­no Gied­rio „Her­kus Man­tas“, Rai­mon­do Va­ba­lo „Miš­kais at­ei­na ru­duo“. Vals­ty­bei bū­tų per­duo­ta ir dau­giau kaip 1400 au­dio­vi­zua­li­nių laik­me­nų – ani­ma­ci­jos, ki­no, do­ku­men­ti­nių fil­mų juo­stų.

Par­duo­ta neapgalvotai

LŽ kal­bin­tas kul­tū­ros mi­nis­tras Ša­rū­nas Bi­ru­tis pa­žy­mė­jo, kad mū­sų ša­lies ki­no fon­das į pri­va­čias ran­kas bu­vo ati­duo­tas ne­ap­gal­vo­tai. Jis džiau­gė­si, kad da­bar­ti­niai lie­tu­viš­ko ki­no ar­chy­vo sa­vi­nin­kai su­pra­to, kaip svar­bu vals­ty­bei su­sig­rą­žin­ti šį tur­tą. Anot mi­nis­tro, su­si­de­rė­ta, kad tei­sės į jį bus per­leis­tos už sim­bo­li­nę 1 li­to kai­ną. „Pa­vy­ko su­si­tar­ti, kad tai, kas mums yra la­bai bran­gu ir ne­įkai­no­ja­ma, grįž­tų vals­ty­bei. Pa­vel­das - ne pi­ni­gais ver­ti­na­mi da­ly­kai, nes tai mū­sų iš­ki­lių me­ni­nin­kų kū­ry­ba, de­šimt­me­čius kur­ti lo­biai, ir nie­kas ki­tas, kaip tik vals­ty­bė, jų ne­ga­li tu­rė­ti bei sau­go­ti“, – pa­žy­mė­jo Š. Bi­ru­tis.

2004 me­tų pra­džio­je 100 proc. Lie­tu­vos ki­no stu­di­jos ak­ci­jų iš vals­ty­bės už kiek dau­giau nei 14 mln. li­tų įsi­gi­jo įmo­nės „Her­mis fon­dų val­dy­mas“ kon­tro­liuo­ja­ma bend­ro­vė „Te­li­ves­ta“. Tuo­met val­di­nin­kai ti­kė­jo­si, kad nuo­sto­lin­gai dir­ban­čios stu­di­jos pri­va­ti­za­vi­mas su­da­rys są­ly­gas ją mo­der­ni­zuo­ti ir mū­sų ša­ly­je iš­sau­go­ti ki­no ga­my­bos vers­lą. 2010 me­tais Ki­no stu­di­jos pa­sta­tas bu­vo nu­griau­tas, vie­toj jo iš­ki­lo gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­las.

Lei­džia rodyti

Kol ne­pa­si­ra­šy­ta ki­no ar­chy­vo per­da­vi­mo su­tar­tis, Lie­tu­vos ki­no stu­di­jos di­rek­to­rius Ra­mū­nas Ški­kas ne­no­rė­jo ko­men­tuo­ti san­do­rio de­ta­lių.

Jo tei­gi­mu, ki­no ar­chy­vas yra prie­ina­mas vi­suo­me­nei. Pa­vyz­džiui, kai ku­riuos įmo­nei nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­san­čius lie­tu­viš­kus fil­mus ga­li­ma žiū­rė­ti per te­le­vi­zi­ją GA­LA. „Jei­gu pra­šy­da­vo ar pra­šo kur nors fil­mus ro­dy­ti, vi­sa­da duo­da­me su­ti­ki­mą. Sa­ky­si­me, GA­LA jie da­bar prie­ina­mi tur­būt pla­čiau­siai – kas no­ri, tas ga­li pa­žiū­rė­ti. Be abe­jo, ten nė­ra vi­sų fil­mų, at­rink­ti ge­riau­si. Ne­pak­lau­sių gal ir ne­de­da, bet jie tu­ri tei­ses, pa­tys at­si­ren­ka, kaip no­ri“, – aiš­ki­no R. Ški­kas.

Jei ne­sau­go­si­me – nie­ko neturėsime

Ki­ne­ma­tog­ra­fi­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas re­ži­sie­rius Gy­tis Luk­šas tei­sin­gu va­di­na pa­stan­gas vals­ty­bės ži­nion su­sig­rą­žin­ti ki­no ar­chy­vą.

Jo tei­gi­mu, ki­ne­ma­tog­ra­fi­nin­kai vi­sa­da sie­kė, kad jų su­kur­ti fil­mai bū­tų sau­go­ja­mi taip, kaip rei­kia – rū­pes­tin­gai, tin­ka­mo­mis są­ly­go­mis. „An­tra, sie­kė­me, kad bū­tų aiš­ku, kam gi jie pri­klau­so. Da­bar jie for­ma­liai pri­klau­so tam, kas ne­eg­zis­tuo­ja, nes kaip vi­su­mos ne­bė­ra to, kas va­di­no­si Lie­tu­vos ki­no stu­di­ja. Tas fil­mų iš­bars­ty­mas įvai­rio­se vie­to­se, jų sau­go­ji­mas kaip ir kur pa­kliu­vo, ga­lų ga­le net ne­ži­no­ji­mas, kur yra kai ku­rie fil­mai, kė­lė mums vi­siš­kai pa­grįs­tų nuo­gąs­ta­vi­mų ir ne­pa­si­ten­ki­ni­mą. Ir taip tie fil­mai, ko­pi­jos yra ne­ko­kios ko­ky­bės, o jei­gu dar jų ne­sau­go­si­me, grei­tai nie­ko ne­tu­rė­si­me“, – pa­brė­žė G. Luk­šas.

Re­ži­sie­riaus ma­ny­mu, su­sig­rą­ži­nus ki­no fon­dą taip pat bus aiš­kes­ni fil­mo au­to­rių tei­sių, jų tvar­ky­mo, ad­mi­nis­tra­vi­mo rei­ka­lai.

G. Luk­šas no­rė­tų, kad vals­ty­bės ži­nion pe­rė­ję fil­mai ne­bū­tų sau­go­mi po de­vy­niais už­rak­tais. „Aš, ma­nau, ir ki­ti lie­tu­vių ki­no kū­rė­jai sva­jo­ja­me, kad at­ei­ty­je bus įkur­ta na­cio­na­li­nė fil­mo­te­ka. Ir su­pran­ta­me tai kaip gy­vą vie­tą, kur žmo­nės ga­lė­tų žiū­rė­ti fil­mus, stu­den­tai ga­lė­tų jais nau­do­tis mo­ky­da­mie­si, ten bū­tų ju­dė­ji­mas, gy­vy­bė ir kon­kre­ti tų fil­mų kas­die­nė nau­da. Jie ne tik gu­lė­tų ap­dul­kė­ju­siuo­se ste­la­žuo­se“, – sa­kė ki­no kū­rė­jas.

 

Šaltinis www.lzinios.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...