captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Carmen“ balete choreografė vengs klišių: jokių rožių ir raudonos suknelės

Net ir menkai apie klasikinę muziką nutuokiantis žmogus, išgirdęs šokio su kastenjetėmis ar habaneros garsus, suklūsta – kažkur tai jau tikrai girdėta. Prieš akis tuomet tikrai iškyla tereodoras, korida ir aistringa čigonė Carmen. Garsiausios Georgeso Bizet operos muzika Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre kviečia ir vėl prisiminti šią istoriją, tik šįkart nesudainuotą, o sušoktą ypač šiuolaikiškai. Lapkričio 29 ir 30 dienomis baleto „Carmen“ premjera.
Baleto „Carmen“ choreografė D. Veldman. A. Ufarto (BFL) nuotr.
Baleto „Carmen“ choreografė D. Veldman. A. Ufarto (BFL) nuotr.

Net ir menkai apie klasikinę muziką nutuokiantis žmogus, išgirdęs šokio su kastenjetėmis ar habaneros garsus, suklūsta – kažkur tai jau tikrai girdėta. Prieš akis tuomet tikrai iškyla tereodoras, korida ir aistringa čigonė Carmen. Garsiausios Georgeso Bizet operos muzika Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre kviečia ir vėl prisiminti šią istoriją, tik šįkart nesudainuotą, o sušoktą ypač šiuolaikiškai. Lapkričio 29 ir 30 dienomis baleto „Carmen“ premjera.

Tuo metu, kai kompozitorius G. Bizet rašė garsiausią savo operą „Carmen“, Prancūzijoje vyravo operetė, trafaretiniai pastatymai, o teatruose skambėjo Jacqueso Offenbacho kūriniai. Kai scenoje pasirodė „Carmen“, žmonių ji nesudomino, opera patyrė fiasko. „Tuomet G. Bizet pasirašė sutartį su Vienos operos teatru, tačiau kitą dieną, deja, jis mirė. Žinoma, Vienoje opera susilaukė didžiulės sėkmės, tokia pati sėkmė sekė „La Scala“ teatre Italijoje, po to Niujorke, Los Andžele. Kaip Čaikovskis ir pranašavo, kūrinys susilaukė žudančios sėkmės“, – mintį pratęsia spektaklio muzikos vadovo rolę besimatuojantis, pirmą kartą kaip dirigentas savarankiškai pasirodysiantis Modestas Barkauskas.

Šiandien kūrinys yra vienas iš dažniausiai statomų ne tik kaip opera, bet ir kaip baletas. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre olandų choreografė Didy Veldman pristato šiuolaikinio baleto „Carmen“ premjerą. „Pirmas kartas, kai operą paverčiu baletu, šokio darbu ir tai buvo tikrai didelis iššūkis. Operoje yra balsai, istorija, kurią visi gerai žino, taigi, sudėtingiausia buvo surasti, ką reikia pasakyti, o ko nebe, kaip aiškiai tai turi būti atlikta per šokį ir judesį“, – sako, karjerą kaip modernaus baleto šokėja pradėjusi D. Veldman, dabar pastatymus kurianti įvairiems pasaulio teatrams – Didžiajam Kanados baletui Monrealyje, Gulbenkiano baletui (Portugalija), Rambert šokio trupei (Didžioji Britanija), Karališkajam Naujosios Zelandijos baletui, Berno baletui (Šveicarija), „Komische Oper Berlin“ (Vokietija) ir kitiems. Daugeliui tikrai gerai žinomos operos gerbėjus dirigentas M. Barkauskas ramina, kad ypač atidžiam klausytojui muzikine prasme tai bus toks pats pilnavertis kūrinys: „Grojame pagal Johno Logstaffo orkestruotę, kurioje vokalinė linija yra patikėta orkestro soliniams instrumentams“.

Pagal to paties pavadinimo prancūzų rašytojo Prospero Merimė romaną pastatytos operos siužetą choreografė perkelia į šiandieninio miesto užribį, kuriame kaip ir koridoje – amžina kova dėl išlikimo, meilės ir dėmesio. O Carmen – šiuolaikinė, laisva moteris, viliojanti, manipuliuojanti, o kartu, nepaklūstanti vyrams. „Kai galvojame apie „Carmen“, dažnai vyrauja klišės – rožės, raudona suknelė, ispanė moteris. Aš norėjau pakeisti tai. Man buvo smalsu ją perkelti į šiandieną, taip, tai keblu, bet „Carmen“ yra istorija apie meilę ir aistrą, o tai amžina. Norėjosi kalbėti apie moters stiprybę ir laisvę šiandien. Kokia ta moteris – ką ji mėgsta, kaip ji myli, nebūtinai santuokoje, bet toje laisvės sampratoje, kai daugeliui šiandien regis priimtina pakeisti kelis partnerius“, – sako choreografė.

Iki premjeros likus savaitei, salėje repetuoja keli šokėjų sąstatai. Pagrindinius vaidmenis rengia Anastasija Čumakova, Olga Konošenko, Greta Gylytė, Rūta Juodzevičiūtė, Grytė Dirmaitė, Inga Cibulskytė, Andrius Žužžalkinas, Martynas Rimeikis, Genadijus Žukovskis, Marius Miliauskas, Eligijus Butkus, Kipras Chlebinskas, Ignas Armalis, Romas Ceizaris ir kiti. Baleto meno vadovo Krzysztofo Pastoro „Carmen“ pastatyme pagrindinį vaidmenį jau šokusi baleto solistė Olga Konošenko sako, kad šio spektaklio forma kur kas laisvesnė: „Jei K. Pastoro choreografija buvo labiau klasikinės formos, labiau dramatiška, tai šis spektaklis turi savotišką ironiją, bet moters suvokimas, pati Carmen tokia pati ir išlieka – fatališka moteris, žinanti ko nori“.

„G. Bizet muzika nuostabi, malonu dirbti su muzika, kurią visi žino, tai labai artima. Pajutau, kad čia yra daug ironijos ir humoro, kurį norėjau ištraukti iš kūrinio ir panaudoti choreografijoje“, – kalba D. Veldman, pastačiusi modernų naujojo baleto spektaklį, kuriame baleto artistai šoks be puantų. „Šokėjų prašiau būti „sunkiais“, tvirtai atsiremti į žemę, nusiauti batus, slysti grindimis, moterų – naudotis rankomis. Tai pritaikyti yra didelis iššūkis, tam, kad judesiai būtų atlikti jausmingai“, – teigia choreografė.

Baletas „Carmen“ pateikia naujovišką požiūrį į temą.  „Vienas ryškiausių aspektų – Carmen mylimasis Eskamilijo yra roko žvaigždė. Kokią įtaką jo personažas padarys muzikai, sužinosite tik atėję į premjerą“, – intriguoja Modestas Barkauskas. „Operos siužetas aktualus ir šiandien, juk tai yra apie tai, kaip tu nori nugyventi savo gyvenimą, kokie tavo prioritetai, net jei jie ir veda prie skaudžių padarinių, bet pasirinkimo teisę turime kiekvienas. Žinoma, ne visame pasaulyje, bet džiugu, kad bent Vakaruose tokių galimybių turime daugiau“, – apie po premjeros 1999 m. sulaukusį didelės sėkmės spektaklį kalba choreografė. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...