captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniuje – vieno ryškiausių tarpukario menininkų paroda

Vilniuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, atidaryta paroda „Michalo Roubos Vilnius“. Tai – parodų triptiko „Europos miestai“, skirto Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai, antroji paroda. Pirmoji paroda surengta vasarą Vytauto Kasiulio Paryžius, o ciklą baigs „Arbit Blato Venecija ir Paryžius“.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Vilniuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, atidaryta paroda „Michalo Roubos Vilnius“. Tai – parodų triptiko „Europos miestai“, skirto Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai, antroji paroda. Pirmoji paroda surengta vasarą Vytauto Kasiulio Paryžius, o ciklą baigs „Arbit Blato Venecija ir Paryžius“.

Parodoje pristatomas vienas ryškiausių Vilniaus tarpukario menininkų, aktyvus įvairių meninių institucijų narys, meno pedagogas, tapytojas peizažistas M. Rouba (Mykolas Rauba). Dailininko kūryba Lietuvoje iki šiol žinoma fragmentiškai, nes Lietuvoje šio menininko kūrinių yra nedaug, didžioji jų dalis Lenkijos muziejuose ir privačiose kolekcijose.

„Ši paroda – trečioji. Pirmoji surengta 1935 m., antroji – 1938 m. Ir tik po tiek metų įvyko trečioji menininko paroda“, – sakė  V. Kasiulio dailės muziejaus vedėja, parodos kuratorė Ilona Mažeikienė.

M. Rouba, baigęs realinę mokyklą Vilniuje, studijavo Krokuvos dailės akademijoje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir nutrūkus studijoms, M. Rouba sugrįžo į Vilnių. Kartu su kitais vilniečiais dailininkais – Ferdinandu Ruščicu, Piotru Hermanovičiumi, Vaclavu Čechovičiumi priklausė menininkų ratui „Vilniečių cechas“. Aktyviai prisidėjo 1920 m. steigiant Vilniaus dailininkų draugiją, dirbo ir pedagoginį darbą – dėstė tapybą Vilniaus dailininkų draugijos įsteigtoje Piešimo mokykloje.

M. Roubos kūryboje svarbią vietą užima Vilniaus ir jo priemiesčių peizažai, sako parodos kuratorės Ilona Mažeikienė.

„M. Rouba – Vilniaus menininkas, kuris savo kūryboje nuosekliai ir su meile eksploatavo savo gimtojo miesto, kur mokėsi ir gyveno, temą. Vilniaus tema M. Raubos kūryboje patyrė pasikeitimų. Aptariant stilistinę evoliuciją, galima atsekti jo kūrybinius etapus, dailininkus, kurie paveikė jo kūrybą. [...]  Ekspozicija suskirstyta į dvi temas, sudaryta kontrasto principu. Pirmoji – tauraus, didingo Vilniaus vaizdiniai, artimi Jano Brunono Bulhakos Vilniaus kūriniams“, – pasakojo I. Mažeikienė.

Parodoje, kuri veiks iki gruodžio 8 d., eksponuojami 34 tapybos darbai ir dokumentinė medžiaga.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...