captcha

Jūsų klausimas priimtas

Berlyne – Vilniuje leistų ir į jidiš kalbą verstų knygų paroda

Vilniaus geto sunaikinimo 70-osioms metinėms paminėti Lietuvos ambasada Vokietijoje, Moses Mendelssohno Europos žydų istorijos centras ir Konrado Adenauerio fondas surengė mokslinę konferenciją ir Vilniuje leistų bei į jidiš kalbą verstų knygų parodą, skirtą Vilniaus žydų istorijai.
lrkm.lt nuotr.
lrkm.lt nuotr.

Vilniaus geto sunaikinimo 70-osioms metinėms paminėti Lietuvos ambasada Vokietijoje, Moses Mendelssohno Europos žydų istorijos centras ir Konrado Adenauerio fondas surengė mokslinę konferenciją ir Vilniuje leistų bei į jidiš kalbą verstų knygų parodą, skirtą Vilniaus žydų istorijai.

Berlyno Humboldtų universiteto bibliotekos Jakobo ir Vilhelmo Grimų centre surengtą parodą „Wilna – Wilno – Vilnius. Žydiškasis Vilnius – topografija tarp moderno ir mito“, skirtą Vilniaus žydų istorijai, atidarė kultūros ministras Šarūnas Birutis, Konrado Adenauerio fondo bei Mozės Mendelsono centro vadovai. Atidaryme violončelininkas Davidas Geringas grojo Anatolijaus Šenderovo kūrinį „Cantus“.

Pasak kultūros atašė Vokietijoje, renginio tikslas – per istorinę permainingos istorijos retrospektyvą – nuo rabiniškojo mokslingumo centro susikūrimo iki geto įkūrimo ir hitlerinės Vokietijos įvykdyto Vilniaus žydų sunaikinimo – atskleisti Rytų ir Vakarų žydų abipusę įtaką. Supažindinti su iki šiol beveik nenagrinėta jidiš kultūrų Berlyne ir Vilniuje sąveika.

„Norėjosi pasižiūrėti, kas buvo tie žmonės, leidėjai ir vertėjai, kurie vertė vokiečių literatūrą Vilniuje ir leido versdami į jidiš. Kokia Vilniaus žydų įtaka Berlynui, koks buvo tas pasikeitimas“, – sako kultūros atašė Vokietijoje dr. Gabrielė Žaidytė.

Parodoje buvo galima net tik apžiūrėti verstines knygas iš Martyno Mažvydo bibliotekos, bet ir pasiklausyti brolių Grimų teksto jidiš kalba.

Moses Mendelssohno žydų istorijos centro direktoriaus teigimu, jo vadovaujamas centras prisidėjo prie šio renginio, nes tai tema, svarbi jo institucijai.

„Moses Mendelssohno centras, kuriam vadovauju, tiria Europos žydų istorijos temas. Todėl ir konferencija, ir paroda temos prasme yra tai, kas mus domina. Jei kalbėtume apie Vilnių, kaip apie didžiulį kultūrinį centrą, mums yra įdomus didžiulis kiekis vokiečių literatūros, išleistos ir išverstos Vilniuje. Tai yra svarbi tema, apie kurią mažai žinome. Nežinojome, kad Vilniuje į jidiš buvo verstos knygos nuo Thomaso Manno iki Karlo Marxo „Kapitalo“, – teigia Moses Mendelssohno centro direktorius Julius H. Schoepsas.

Kitoje Berlyno erdvėje – Konrado Adenauerio fonde – surengta konferencija, kurioje pranešimus skaitė mokslininkai iš Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos – Šarūnas Liekis, Mindaugas Kvietkauskas, Markas Zingeris, Lara Lempert, Irena Veisaitė. Visi pranešimai apėmė laiką nuo XIX amžiaus pabaigos iki XX amžiaus vidurio, iki tragiškųjų įvykių.

„Holokausto neįmanoma suprasti nesuvokiant, ką jis sunaikino. Jei kalbėsime vien tik apie Panerius, IX fortą ir Aušvicą, mes minėsime statistiką, galbūt individualias tragedijas, bet nebus suvokiama, kokios tai civilizacijos pabaiga.

Lietuvai būtina suprasti, ko ji neteko, ne tik [remiantis] žmonių pavyzdžiais, nužudytųjų dramatiškomis, kartais melodramiškomis istorijomis, bet ir parodant, kokia civilizacija ir kokia kultūra žlugo“, – tvirtina rašytojas, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris.

Pasak kultūros atašė G. Žaidytės, vėliau knygų, išleistų Vilniaus leidyklose jidiš kalba, paroda važiuos į Duisburgą, Niurnbergą. Ji tikisi, kad paroda taps impulsu moksliniams darbams ir tolesniems žydų kultūros istorijos tyrinėjimams.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...