captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Degeneratyvusis menas“ – nacių beprotybę menanti paroda

Prieš 75 metus Hofgarteno parko galerijoje naciai atidarė parodą „Degeneratyvusis menas“, kurioje buvo eksponuojami 650 menininkų, kurių kūryba nesutapo su generaline nacių partijos linija meno srityje, darbai.  
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Prieš 75 metus Hofgarteno parko galerijoje naciai atidarė parodą „Degeneratyvusis menas“, kurioje buvo eksponuojami 650 menininkų, kurių kūryba nesutapo su generaline nacių partijos linija meno srityje, darbai.

Tai buvo moderno klasikai, taip pat žydų kilmės ir komunistinių įsitikinimų menininkai. Tarp atstumtųjų kūrėjų pateko Otto Dixas, Vasilijus Kandinskis, El Lissitzkis, Markas Chagallas, Maxas Ernstas, Aleksejus fon Javlenskis. Miunchene tuo pat metu naciai šventė grandiozinės parodų salės „Vokiečių meno rūmų“ ir „Didžiojo vokiečių meno“ parodos atidarymą, kurioje buvo pristatyti „tikro meno“, anot Hitlerio ir jo ideologų, pavyzdžiai.

Dvigubo jubiliejaus proga šiomis dienomis buvusioje nacių meno šventovėje Miunchene atidaryta paroda „Konfliktuojančios istorijos: ideologinis meno naudojimas nuo 1937 iki 1955 metų“. Apie parodą „Radio Svaboda“ žurnalistams papasakojo vokiečių dailėtyrininkas Kristianas Gampertas:

– Šios parodos koncepcijos autorius – šveicarų skulptorius ir fotografas Christianas Filipas Miuleris. Pilką klasicizmo stiliaus pastatą jis apvilko spalvotu populiariosios kultūros rūbu iš apsauginio tinklo, taip nurodydamas į kadaise nacistinio pastato šiuolaikišką panaudojimą. Atvertas kaip rudosios estetikos tvirtovė, šiandien jis yra nacių nekęsto modernaus meno šventovė. Miuleris tarsi išvertė karo metų pastato maskuotę į priešingą pusę, būtent ši maskuotė – su dirbtiniais medžiais, pasodintais ant stogo, sąjungininkų pilotams atrodė, kad tai tik dalis Anglų parko, ir saugojo jį nuo bombardavimų. Parodoje pastato istorija pasakojama žaismingai, koncentruojant dėmesį į pokario laikotarpį: pavyzdžiui, pirmoje salėje kabo krepšinio lankai. Kai amerikiečiai 1945 metais atvėrė šį didžiulį visiškai sveiką korpusą, dalį jo pavertė karininkų klubu su restoranu ir varjetė, kuriame ne tik gėrė viskį, bet ir sportavo. Parodoje pasakojama pastato istorija iki 1955-ųjų, kai jame pirmą kartą Vokietijoje įvyko Picasso paroda. Kelią šios parodos link, nuoseklų nacių diskredituoto modernaus meno sugrįžimą į vokiečių sąmonę ir dokumentuoja ši paroda.

Nacių ir šiuolaikinio meno konfrontaciją parodos organizatoriai pristato efektingai: kadaise nacių garbinti darbai, seniai nugabenti į saugyklas, ten ir eksponuojami, o „degeneratyvaus“ meno pavyzdžiai, kaip manė naciai, eksponuojami muziejaus salėse. Tai jau seniai pripažintų moderno klasikų, tokių kaip Kandinskis ir Klee, darbai. Nacių meno ekspozicijoje yra ir siurprizų: Ericho Merckerio paveiksle „Granito gavyba Flossenburge“, nutapytame 1941 metais, vaizduojama kasyklos idilė, tačiau iš darbininko aprangos galima suprasti, jog tai Flossenburgo koncentracijos stovyklos kalinys.

Centrinė ekspozicijos salė skirta pasaulinei parodai, įvykusiai 1937 metais Paryžiuje. Joje Miuncheno muziejaus projektas kaip architektūros šedevras buvo apdovanotas premija. Vienas iš eksponatų – stela, kurioje galima perskaityti visą Hitlerio kalbos parodos atidaryme tekstą, su jo pagrindinėmis ištaromis apie meną teoriją. Menas, kuriam reikia paaiškinimų, pasak Hitlerio, neturi teisės egzistuoti. Ištarus šiuos žodžius, Hitleriui plojo. Beje, ir šiandien yra žmonių, kurie galvoja taip pat. Istorijos paradoksas: Vokietijos paviljonas pasaulinėje parodoje Paryžiuje buvo įsikūręs ispaniškojo kaimynystėje, kuriame buvo eksponuojama Picasso „Gernika“, priminė Kristianas Gampertas.

„Degeneratyvaus meno“ paroda iki šiol traukia specialistų ir plačiosios visuomenės dėmesį iš dalies ir dėl to, jog ne visas avangardinio meno drobes naciai sunaikino. Daugelį jų ištiko tragiškas ir įdomus likimas. Pasakoja „Radio svoboda“ korespondentas Vokietijoje Jurijus Veksleris:

– Pirmąją „Degeneratyvaus meno“ parodą Miunchene aplankė 2 milijonai žmonių. Tuo tarpu arijų meno parodoje lankytojų buvo daug mažiau, 420 tūkstančių. Už kovos su svetimu nacizmui meno programą buvo atsakingas Jozefas Gebelsas, o už pačia parodą – Vyriausybės rūmų vaizduojamojo meno prezidentas Adolfas Cigleris.

Vaizduojamojo meno valymas prasidėjo 16 tūkstančių darbų konfiskacija, iš kurių dalis buvo sunaikinta, dalis parduota užsienyje. Paroda iki 1941-ųjų balandžio apvažiavo 12 miestų, ją aplankė 3 milijonai žmonių, daugiausia Berlyne, Leipcige, Duseldorfe, Hamburge, Frankfurte prie Maino, Zalcburge ir Vienoje. Žiūrovams nesukliudė (o galbūt netgi padėjo) tai, jog kartu su paveikslais naciai pateikė ir bepročių, ir išsigimusių žmonių fotografijų.

Tai turėjo pabrėžti eksponuojamojo avangardinio moderno meno išsigimimą. Paroda, kuri buvo pristatyta kaip liguistas „žydiškai bolševikiško“ menas, prisidėjo prie rasiškai nevisavertiškų žmonių ir politinių priešininkų persekiojimo pateisinimo. Iš muziejų ir savininkų konfiskuoti darbai buvo surinkti į Berlyną. Konfiskacija vėliau buvo įteisinta specialiu įsakymu. Geringas pasiūlė pardavinėti paveikslus užsienyje ir taip papildyti valiutos atsargas. Hitlerio sprendimu, kai kurie šedevrai užsienio muziejuose buvo išmainyti į senųjų meistrų paveikslus. 1004 paveikslai ir 3825 grafikos darbai buvo sudeginti Berlyne 1939-ųjų kovo 20 dieną viename iš Kroitzbergo rajono gaisrinių kiemų, 125 buvo atrinkti parduoti Šveicarijos aukcione.

Speciali Geringo sudaryta komisija nustatė minimalias pradines „degeneratyviojo meno“ kūrinių kainas. Aukcionas vykęs 1939-ųjų birželio 30 dieną Liucernoje ir sukėlė viso pasaulio kolekcionierių susidomėjimą. Vis dėlto finansinė akcijos sėkmė buvo nedidelė, nes pirkėjus paveikė prasiskverbusi informacija, jog surinkti pinigai papildys nacių režimo valiutines atsargas. Vis dėlto daugelis darbų Liucernoje buvo parduoti. Likę darbai buvo pardavinėjami kituose aukcionuose pavieniui. Galutinėje Geringo ataskaitoje Hitleriui kalbama apie 300 užsienyje parduotų paveikslų ir skulptūrų bei 3000 grafikos darbų. Dauguma iš jų iki šiol negrįžo į Vokietiją ir negrąžinti buvusiems savininkams.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...