captcha

Jūsų klausimas priimtas

Fotografijų parodoje – pasakojimas apie Laisvės alėjos praeitį

Vytauto Didžiojo universiteto Menų galerijoje „101“ Kaune antradienį atidaroma architektūros fotografijų paroda „Laisvės alėjos architektūra: tapatybės ženklai“.
V. Jurevičiaus (BFL) nuotr.
V. Jurevičiaus (BFL) nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto Menų galerijoje „101“ Kaune antradienį atidaroma architektūros fotografijų paroda „Laisvės alėjos architektūra: tapatybės ženklai“.

Bus eksponuojamos iki šiol nematytos pagrindinės miesto gatvės – Laisvės alėjos – fotografijos, nežinomo autoriaus darytos praėjusio amžiaus 6–ajame dešimtmetyje. Iš viso parodoje bus galima išvysti 38 šios gatvės nuotraukas.

Renginio atidaryme taip pat bus pristatoma fotografijų parodos iniciatoriaus – Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro, veikiančio prie Kauno technologijos universiteto, projektas – interneto svetainė, kurioje publikuojama daugiau nei 1000 tarpukariu bei sovietmečiu statytų vertingiausių pastatų nuotraukų iš visos Lietuvos. Kultūriniai objektai svetainėje pateikiami su detaliais aprašymais, istorijomis, gyventojų atsiminimais.

1,6 km besitęsianti Laisvės alėja yra ilgiausia pėsčiųjų gatvė Rytų Europoje, suprojektuota 1843 m. carui Nikolajui I įsteigus Kauno guberniją. Miestą paskelbus Rusijos imperijos pasienio tvirtove, gatvėje uždrausta statyti aukštesnius nei dviejų aukštų namus. Tarpukaryje alėjoje iškilo keliolika reikšmingų penkių ar šešių aukštų pastatų, tarp jų Centrinis paštas, Centralinis žydų bankas su pasažu, „Pienocentras“, apskrities savivaldybė ir kiti.

Gatvė ne kartą keitė vardus – vadinosi Nikolajaus prospektu, Kaizerio Vilhelmo gatve, Stalino prospektu. Vien pėsčiųjų zona Laisvės alėja tapo po rekonstrukcijos 1982 metais.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...