captcha

Jūsų klausimas priimtas

Išleistos Pirmosios knygos konkurso nugalėtojų poezijos knygos

Devynioliktą kartą vykęs Pirmosios knygos konkursas, kasmet skelbiamas Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos, jau sulaukė pirmųjų nugalėtojų knygų – išleisti jaunųjų poečių Ramunės Brundzaitės ir Dovilės Kuzminskaitės eilėraščių rinkiniai.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Devynioliktą kartą vykęs Pirmosios knygos konkursas, kasmet skelbiamas Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos, jau sulaukė pirmųjų nugalėtojų knygų – išleisti jaunųjų poečių Ramunės Brundzaitės ir Dovilės Kuzminskaitės eilėraščių rinkiniai.

Įprastai konkurso būdu išrenkama po vieną poezijos ir prozos nugalėtoją, tačiau šiemet SEB bankui parėmus papildomos knygos išleidimą, atsirado galimybė išleisti dvi poezijos knygas, nors ir labai skirtingas, tačiau vertas nugalėtojo vardo. Taigi išleidus poezijos knygas, ateityje dar laukia ir prozos knyga – Bosnijoje ir Hercegovinoje gyvenančios Kristinos Tamulevičiūtės prozos knyga „Pasakojimas apie vieną miestą".

R. Brundzaitės eilėraščių rinkinys „Drugy, mano drauge“ – subtili meilės lyrika, nedemonstruojanti pojūčių ir ego. Pasaulį bandoma prisijaukinti švelnumu ir ilgesiu, suvokti šio visuotinio jausmo įtampas, dramatizmą, išlukštenti tinkamus vaizdus ir metaforas. Autorė, gimusi 1988 metais Vilniuje, baigusi VU lietuvių filologiją ir italų kalbą, gyveno Italijoje, dabar moko italų kalbos kitus. Eilėraščių rinkinyje daug Italijos vaizdų, ypač miestų.

D. Kuzminskaitės „Namas su paukščio ženklu“ išsiskiria žaismingu eiliavimu, dailių vaizdų nėriniai įkvėpti tradicinės poezijos. Jaunos poetės savastis – vidinis skaidrumas, naivi jaunatviška poezijos ir meilės pajauta, valiūkiškas ir taikus sugyvenimas su pasauliu. Ir save autorė pristato žaismingai: „Apie autorių turi kalbėti jo tekstai, ne jis pats. Tiesa, yra dalykų, kurių mano tekstai jums niekada nepasakys – kad gimiau 1990 m. Vilniuje, baigiau lietuvių filologijos ir ispanų kalbos bakalaurą Vilniaus universitete, kad labiau nei kates myliu šunis, kad vaikystėje išsikūliau visus priekinius dantis ir įkandau stomatologei į ranką, kad vėjaraupiais persirgau tik dvidešimt vienerių, kad nemėgstu vėdarų, melagių ir rožių, ir dar daugybė kad... Kodėl? Nes tai visai nesvarbu.“

Abiejų šių knygų redaktorius ir Pirmosios knygos konkurso komisijos narys, poetas Aidas Marčėnas apie jaunąsias poetes kalba kaip apie labai skirtingas kūrėjas. R. Brundzaitė rašo verlibru, D. Kuzminskaitė – silabotonika. Poetas skatintų R. Brundzaitę ieškoti formos dalykų, mokytis tiksliai pasakyti, o D. Kuzminskaitę – atsipalaiduoti tekstuose, kad jie nebūtų it narvelis paukštiškai sielai.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...