captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ermitažo muziejuje atidarytos J. Mačiūno ir J. Meko parodos

Sankt Peterburge, Ermitažo muziejuje, atidarytos Lietuvos menininkų Jurgio Mačiūno ir Jono Meko parodos. Tai pirmas kartas, kai lietuvių kūrėjai pristatyti Ermitaže. Rusų muziejininkus sudomino Jurgio Mačiūno darbų ciklas „Rusijos istorija atlasuose“. Ekspozicija atidaryta naujame muziejaus padalinyje, skirtame šiuolaikiniam menui.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Sankt Peterburge, Ermitažo muziejuje, atidarytos Lietuvos menininkų Jurgio Mačiūno ir Jono Meko parodos. Tai pirmas kartas, kai lietuvių kūrėjai pristatyti Ermitaže. Rusų muziejininkus sudomino Jurgio Mačiūno darbų ciklas „Rusijos istorija atlasuose“. Ekspozicija atidaryta naujame muziejaus padalinyje, skirtame šiuolaikiniam menui.

Sankt Peterburgo Ermitažo muziejuje ne visi norintys pateko į išeivijos lietuvių J. Mačiūno ir J. Meko darbų parodos atidarymą. Dviejų menininkų kūryba eksponuojama neseniai specialiai šiuolaikiniam menui įrengtame Ermitažo padalinyje. Pasak Lietuvos menotyrininkų, „Fluxus“ judėjimą pristatanti paroda svarbiausiame Rusijos muziejuje – istorinis įvykis ir Lietuvai. Tačiau parodą atidaręs J. Mekas taip pompastiškai į šį įvykį teigia nežiūrįs.

„Fluxus“ dabar jau yra 50-ies metų amžiaus, jau įeina į istoriją. „Fluxus“ nėra vien tik paveikslas, skirtas pakabinti ant sienos. „Fluxus“ yra ir gyvenimo būdas. Eini per pasaulį trupučiuką šypsodamas. Jurgis ėjo ir priminė mums, kad irgi eitumėm su šypsniu, su šypsena į viską žiūrėtumėm. Nebūkim per rimti“, – ragina J. Mekas.

Į Sankt Peterburgą kūriniai atvežti iš Jono Meko vizualiųjų menų centro Vilniuje, kai kurie – specialiai atskraidinti iš Jungtinių Valstijų.

Viena žymiausių „Fluxus“ tyrinėtojų teigia, kad rengdama parodą Rusijoje ji norėjusi išryškinti šio judėjimo saitus su Rusijoje gyvavusiomis meno idėjomis.

„Fluxus“ išaugo iš rusiškojo avangardo, kaip Majakovskis, iš dalies Dostojevskis, kurie kėlė svarbius egzistencijos klausimus.

7-ajame dešimtmetyje menininkai klausė, kaip turime gyventi, ar yra alternatyvų Jungtinių Valstijų kapitalizmui. „Fluxus“ idėjos vėl atgimė, kai griuvo sienos. Šiandien jau gyvename Europos Sąjungoje, tačiau ištikus krizei menininkai, žinoma, jaučia politinę įtampą ir vėl ieško išeičių. J. Mačiūno idėjos vėl atgyja“, – sako parodos kuratorė Astrit Schmidt-Burkhardt.

Bene labiausiai lankytojus domino Jurgio Mačiūno darbas „Rusijos istorijos atlasai“. Būtent šis darbų ciklas nustebino Vilniuje prieš šešerius metus viešėjusį vieną iš Ermitažo muziejaus vadovų ir pradėta galvoti apie idėją pristatyti „Fluxus“ Sankt Peterburge.

„Kai pamatė Jono Meko vizualiųjų menų centre eksponuojamus „Rusijos istorijos atlasus“, kuriuos yra padaręs J. Mačiūnas, jis tiesiog sustojęs pasakė: iš kur tas lietuvis, ilgai gyvendamas Niujorke, galėjo taip gerai žinoti Rusijos istoriją ir taip genialiai ją pavaizduoti“, – pasakoja Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

J. Mekas Sankt Peterburge viešėjo pirmą kartą. 90-metis menininkas domėjosi miesto istorija, žvalgėsi į restauruotus didžiulius pastatus.

„Viskas taip sunku, tie ilgi pastatai, vienas po kito. Aš palyginčiau taip: lyg yra Tolstojus, bet čia nėra Achmatovos. Dostojevskis buvo, Gogolis, bet tie visi pastatai... Galbūt Dostojevskis ir pasidarė pusiau beprotis gyvendamas šitokiam mieste“, – sako J. Mekas.

Paroda, supažindinanti su „Fluxus“ judėjimu ir svarbiausiais jo menininkais, veiks pusantro mėnesio. J. Mekas po parodos atidarymo dar kelioms dienoms liko Sankt Peterburge – rengia susitikimus su žiūrovais, pristato savo filmus dienoraščius. Ekspozicijoje jų – keli šimtai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...