captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kino festivalyje Sankt Peterburge – 9 lietuvių filmai

Devyni Lietuvos kino kūrėjų darbai bus parodyti rugsėjo 21–28 d. Sankt Peterburge (Rusija) vyksiančio 23-iojo Tarptautinio kino festivalio „Message to Man“ programose.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Devyni Lietuvos kino kūrėjų darbai bus parodyti rugsėjo 21–28 d. Sankt Peterburge (Rusija) vyksiančio 23-iojo Tarptautinio kino festivalio „Message to Man“ programose.

Festivalio žiūrovai ir dalyviai konkurso ir specialiose programose galės pamatyti apie 200 dokumentinių, vaidybinių, animacinių filmų iš viso pasaulio, bus surengta apie 100 tarptautinių premjerų. Festivalis sulauks daugybės garbingų svečių: Ulricho Seidlio, Miros Nair, Alejandro Jodorowskio, Dmitrijaus Bykovo, Sergejaus Mirošničenko, Aleksandro Gordono ir kitų.

Specialiame seanse bus rodomas apie dvi dešimtis tarptautinių apdovanojimų pelnęs režisierės Kristinos Buožytės vaidybinis filmas „Aurora“.

Į programą „Velo“, skirtą žaibiškai populiarėjančiam dviračių sportui, tarp įvairiais metais sukurtų filmų iš viso pasaulio įtraukta garsių lietuvių dokumentininkų Viktoro Starošo ir Rimtauto Šilinio archyvinė juosta apie Taikos dviračių lenktynes „Maratonas balne“. Šis filmas 1974 m. pelnė prizą sportinių filmų festivalyje Taline.

Speciali programa festivalyje „Message to Man“ šiemet skirta dviem aktyviai šiandien kuriančioms lietuvių kino kartoms. Tai vadinamoji „lūžio karta“, kuriai atstovauja režisieriai Šarūnas Bartas, Arūnas Matelis, Audrius Stonys, pirmuosius filmus sukūrę 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Antroji karta – vėliau debiutavę kino kūrėjai: Giedrė Beinoriūtė, Kristijonas Vildžiūnas, Oksana Buraja, Ignas Miškinis.

Šių kartų skirtumus dar 2004 m. apibendrino kino kritikas Saulius Macaitis: „Pirmajai kūrėjų kartai dažniausiai būdingas minorinis koloritas, lėtas, dar nuo senojo lietuvių kino tradicijų einąs ritmas, plastinis rafinuotumas, vien įdėmesnei akiai matomi filosofiniai mūsų gyvenimo matmenys, savotiškas prasmių universalumas, iškylantis tik labai dėmesingai stebimoje visumoje. Antrosios kartos filmų veiksmas rutuliojasi būtinai „čia ir dabar“. Jauti, kad juostą suko kompiuterinės epochos jaunuoliai – tai pasireiškia nervingai drastišku, juodai linksmu tikrovės matymu. Ekrane – ne apskritai žmogus su didžiosiomis raidėmis surašytais jausmais, galimybėmis, o šių dienų Lietuvos žmogelis – nesvarbu, jaunas ar pagyvenęs, kažkaip besikabarojantis toje grėsmingai kaip kokia magma liūliuojančioje kasdienybėje.“

„Dviejų kartų“ programą Sankt Peterburge sudaro A. Matelio dokumentinis filmas „Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį“, Š. Barto juosta „Praėjusios dienos atminimui“, O. Burajos režisuotas „Dienoraštis“, I. Miškinio vaidybinis filmas „Lengvai ir saldžiai“, K. Vildžiūno juosta „Likusios dienos“, A. Stonio dokumentinis filmas „Neregių žemė“ ir G. Beinoriūtės režisuotas „Troleibusų miestas“.

Programą „Dvi kartos“ parengė Autorinio kino aljansas.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...