captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šlaito slinkimas kelia grėsmę vienai iš seniausių Lietuvos mūrinių bažnyčių

Skubiai atlikti geologinius tyrimus, ieškoti lėšų techniniam projektui ir imtis kitų būtinų priemonių, kad būtų sustabdytas Lapių šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriaus šlaito slinkimas. Tokį sprendimą priėmė šios bažnyčios klebonijoje trečiadienį susirinkę suinteresuotų pusių atstovai.
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

Skubiai atlikti geologinius tyrimus, ieškoti lėšų techniniam projektui ir imtis kitų būtinų priemonių, kad būtų sustabdytas Lapių šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriaus šlaito slinkimas. Tokį sprendimą priėmė šios bažnyčios klebonijoje trečiadienį susirinkę suinteresuotų pusių atstovai.

Prieš dešimtmetį Kauno rajone buvo sutvirtintas Lapių šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventorius. Į 6 metrų gylį sukalta 12 polių, kurie tarpusavyje sujungti metaliniu tinklu. Tačiau darbai tuomet atlikti neįrengus drenažo. Nebuvo įvertintos ir kitos inžinerinės subtilybės, todėl atraminė siena ėmė byrėti, keldama pavojų ir bažnyčiai.

ELTA primena, jog 1620 metais pastatyta Lapių šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra viena seniausių Lietuvoje išlikusių mūrinių bažnyčių.

Lapių šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Robertas Gedvydas Skrinskas nuogąstauja, kad dėl slenkančio šlaito ir yrančios atraminės sienos iškilo grėsmė bažnyčiai sugriūti. Slenkant šlaitui, bažnyčios fasade atsirado įskilimų, ir jie didėja.

Specialistų nuomone, tokia padėtis susidarė dėl nestabilaus grunto. Spėliota, kad gruntas žiemą peršąla, plečiasi ir taip drasko atraminę sieną bei pačią bažnyčią, kuri iki šių dienų išsilaikė gana neblogai.

Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Torrau pastebėjo, kad atraminė siena neteisingai suprojektuota ir pastatyta iš netinkamų medžiagų. Ji yra tik našta visam šlaitui, nes sulaiko gruntinius vandenis.

Rajono mero Valerijaus Makūno teigimu, gelbėjant bažnyčią, būtiniems darbams atlikti reikės daug lėšų, ir viską reikėtų daryti nuosekliai. Pirmiausia – skubiai atlikti geologinius tyrimus, kuriuos galėtų finansuoti ir Kauno rajono savivaldybė. Lėšas iš jau keletą metų veikiančio Bažnyčių paramos fondo savivaldybė pervestų Kauno arkivyskupijai, kuri yra Lapių bažnyčios turto valdytoja.

Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius patikino, kad šiek tiek lėšų galėtų skirti ir pati arkivyskupija. Arkivyskupas svarstė, jog kitų darbų finansavimui lėšų reikėtų ieškoti Europos Sąjungos paramos fonduose.

Meras pritarė arkivyskupui ir paragino Lapių bendruomenę skubiai teikti projektus. Panašiu būdu jau gauta lėšų Zapyškio parapijos namams, panaudojant ES paramą, pakeistas Panevėžiuko Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčios stogas.

Diskutuota ir dėl atraminės tvoros vertingumo. Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė informavo, kad šių metų birželį šiuo klausimu buvo kreiptasi į Kultūros paveldo departamentą. Dauguma pasitarimo dalyvių sutarė, kad tvora kenkia šlaitui. Abraomo Kulviečio socialinių inovacijų labdaros ir paramos fondo tvirtinimu, prieš 10 metų pastatytas statinys yra ne paveldo objektas, todėl tvorą reikėtų nugriauti, paliekant nebent fragmentą.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...