captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kauno valstybinio muzikinio teatro direktorius: naujasis sezonas bus su operos ženklu

Išskirtiniu Kauno valstybinio muzikinio teatro naujojo kūrybinio sezono akcentu šiais metais tampa opera, liudijanti ryškius šio meninio kolektyvo pastarojo meto kokybinius pasiekimus. Operetės teatru neretai dar pavadinamas Kauno muzikinis teatras pateiks žiūrovams ne tik trijų šio žanro spektaklių premjeras, bet ir pristatys jubiliejines koncertines programas, kuriose skambės gražiausi žinomų ar rečiau atliekamų operų fragmentai.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Išskirtiniu Kauno valstybinio muzikinio teatro naujojo kūrybinio sezono akcentu šiais metais tampa opera, liudijanti ryškius šio meninio kolektyvo pastarojo meto kokybinius pasiekimus. Operetės teatru neretai dar pavadinamas Kauno muzikinis teatras pateiks žiūrovams ne tik trijų šio žanro spektaklių premjeras, bet ir pristatys jubiliejines koncertines programas, kuriose skambės gražiausi žinomų ar rečiau atliekamų operų fragmentai.

„Eilės prie kasos liudija, jog teatro poreikis pas mus labai išaugo. Atsimenu, gal 1991–1995 metais salėje sėdėdavo 60–100 žmonių. Pereinamasis laikotarpis, sunkmetis. Nesinori, kad tokie laikai kada nors sugrįžtų“, – sezono išvakarėse interviu naujienų agentūrai ELTA sakė teatro vadovas Benjaminas Želvys.

– Jūsų vadovaujamas teatras jau pribrendęs operoms, tą parodo ir ankstesnių sezonų repertuarai, į kuriuos dažnai įtraukiate ne tik sudėtingus, bet ir nepigiai atsieinančius operų pastatymus. Tik šį sezoną operų premjerų šio teatro scenoje bus daugiau, nei, tarkim, pernai ar užpernai. Kodėl?

– Yra stiprus teatro kolektyvas, ir jam visai nesunkiai įveikiami sudėtingi uždaviniai. Tai būtų tik viena atsakymo dalis. Manome, jog gerai operai pribrendo ir kauniečiai – mūsų teatro dažniausi lankytojai. Todėl šios savaitės gale sezoną pradedame komiškų operų – farsų premjeromis: pristatome dviejų italų kompozitorių – Gioachino Rossini ir Giacomo Puccini kūrinius „Džanis Skikis“ ir „Vedybų vekselis“.

Operų melodijos skambės ir lapkričio 3 dieną mūsų teatre vyksiančiame koncerte. „Vivat, Verdi“. Kauno scenoje bus paminėtos visame pasaulyje plačiai minimos operos korifėjaus Giuseppe Verdi jubiliejinės gimimo 200-osios metinės. GALA koncerte skambės arijos bei duetai iš kompozitoriaus operų, dainuos Kauno valstybinio muzikinio teatro solistų žiedas ir svečiai.

Dar viena operos premjera kauniečiams bus pateikta lapkričio 16 dieną. Tai – rusų kompozitoriaus Nikojajaus Rimskio Korsakovo opera „Caro sužadėtinė“. Spektaklis gimė pagal jau antrą kartą vykdomą bendrą Kauno valstybinio muzikinio teatro ir estų tarptautinio operos festivalio „PromFest“ projektą. Šiemet jame dalyvavo mūsų teatro choro ir orkestro artistai bei keli kauniečiai solistai. Jie, drauge su dainininkais iš kitų šalių, birželio pradžioje operą „Caro sužadėtinė“ atliko Piarnu miesto teatre „Endla“, o rugpjūčio 1–ąją ji buvo parodyta plačiai pripažintame tarptautiniame muzikos festivalyje „Birgitta“, Taline.

Beje, pamiršau paminėti, kad lapkričio pabaigoje Kaune viešės Minsko akademinis muzikinis teatras ir parodys Ruggero Leoncavallo operą „Pajacai“. O kitą dieną su šio teatro solistais (ir mūsiškiais, be abejo) surengsime GALA koncertą. Taigi sezonas tikrai bus prisotintas operų.

Galiu pridurti, kad šį sezoną Kauno muzikinio teatro scenoje skambės dar negirdėtų balsų, žiūrovai matys naujų kūrėjų veidų. Tų žmonių, kurių iki šiol mūsų scenoje nebuvo.

– Ar tai reiškia, kad teatras atsijaunina bei atsinaujina?

– Šie procesai yra natūralūs ir palaipsniui vyksta nuolat, tik tai nereiškia, kad pasikeitimai turi būti kardinalūs. Yra pas mus labai kūrybinga, žiūrovų pamilta etatinė trupė, bet ir kviestiniai solistai ar kiti kūrėjai mielai sutinka dalyvauti mūsų spektakliuose, kai reikia, kad būtent jie įneštų savų kūrybinio braižo štrichų.

Operos solisto, muzikanto kūrybinis kelias scenoje tęsiasi, žinoma, ilgiau nei, tarkim, baleto artisto. Pastarajam nustatyta amžiaus riba, todėl po 20 darbo metų jis jau gauna rentą, o sceną tenka užleisti jaunesniam šokėjui. Mes skatiname baleto artistus dar iki rentos įsigyti aukštąjį išsilavinimą, kad palikę sceną, galėtų puikiai dirbti kitokį darbą. Yra čia kita bėda: baleto artistų pamaina Kaune nėra rengiama. Bet ir sostinėje, kur yra mokykla, taip pat teatrui trūksta baleto artistų.

– Pirmąją rudens dieną maloniai nustebinote savo gerbėjus netikėta akcija – iki vėlumos pardavinėjote už pusę kainos bilietus į visus spektaklius. Daug pardavėte? Ir eilė prie kasos (lyg seniai pamirštais laikais prie duonos) tuo pačiu ar nepatvirtino, kad daug kam šiais laikais apsilankyti teatre – per brangus malonumas, tai todėl žmonės kantriai laukė pigesnių bilietų?

– Iš tikrųjų, mūsų kasininkei rugsėjo 1-osios darbo diena pasibaigė jau po vidurnakčio – rugsėjo 2–ąją. Bet galiu pasakyti, kad nėra mūsų bilietų kainos didelės, jei lygintume su kitų teatrų kainomis. Net ir Ukrainoje, kur algos – mažesnės nei Lietuvoje, bilietai į operas ar operetes brangiau kainuoja. Nes ir pastatymai yra nepigūs.

Eilės prie kasos liudija, jog teatro poreikis pas mus labai išaugo. Atsimenu, gal 1991–1995 metais salėje sėdėdavo 60–100 žmonių. Pereinamasis laikotarpis, sunkmetis. Nesinori, kad tokie laikai kada nors sugrįžtų.

Aišku, žiūrovai iš anksto susiplanavo, ką norės per sezoną pamatyti. Todėl tie, kurie gal sau leisdavo kartą per mėnesį ar tris mėnesius į mūsų teatrą užsukti, galės su šeimos nariais jame dažniau apsilankyti. Bilietus pirkti už pusę kainos buvo galima ir į naujametį bei į kitus koncertus, kurie šį sezoną vyks, ir į spektaklius. Iš viso jų tądien parduota 2600.

Ta stebėtinai ilga eilė nuo Kauno valstybinio muzikinio teatro kasos per visą Miesto sodą iki pat Kauno savivaldybės rūmų – savotiškai buvo ir gera reklama teatrui, ir kūrėjų akims mielas vaizdelis. Seniai taip buvo. Ir praeiviams pasiųsta gera žinia, kad žmonės eilėje stovi, nes nori į teatrą.

– Gera žinia, savaime aišku, džiugi, bet yra ir nelabai malonus iš šono regimas priminimas – teatro fasadas „aplupinėtas“. Lyg buvo prieš keletą metų parengtas remontuoti, bet praeiviai jau seniai nebemato remontininkų dirbant. Pinigai baigėsi?

– Na taip, kiek buvo skirta, sėkmingai teatro remontui panaudota, o koks toliau bus finansavimas, – dar nežinom. Šįmet jokie darbai nevyko. Suprantama, jog pradėtus darbus reikia baigti, bet remontas, galima sakyti, įstrigo. Jei gautume kitais metais kokius 10 milijonų, procesas ženkliai atgytų.

Galiu tik pasakyti, kad teatro pastato fasadas bus remontuojamas pačioje pabaigoje, kai viduje viskas bus sutvarkyta. Bet kai kurie rezultatai jau yra matomi: nemažai iki šiol nuveikta. Drabužinės, tualetai sutvarkyti, dirbtuvės, siuvykla, grimo kambariai, sandėliai. Žiūrovai jau įvertino ir Baltosios salės privalumus, kairės pusės fojė bei kitas atnaujintas teatro patalpas.

Dar reikia suremontuoti dešinės pusės holą, žiūrovų salę, laiptines, tai gal balandį mūsų teatrui teks eiti atostogų. Tikintis, kad iki kito sezono pradžios – 2014-jų spalio – scenoje jau vėl bus galima vaidinti. Nes nei operoms, nei operetėms rodyti kitos tinkamos vietos mūsų teatre nėra.

– Tuomet, kol bus scena remontuojama, teatro artistai atostogaus ar vyks į gastroles?

– Valstybinio muzikinio teatro gastrolės susijusios su ypač dideliais kaštais – juk ne keletą žmonių ir minimalios scenografijos apibrėžtą „foną“ reikia į kitą miestą ar kitą šalį pervežti. Choras, orkestras, nemaža grupė solistų, baleto artistų, o kur dar masyvios dekoracijos – vien transportas kiek kainuotų... Ne, gastrolių tam naujam remonto laikotarpiui neplanuojame. Per ankstesnius remonto etapus buvome išvykę, vežėme spektaklius į Estiją.

Užtai, šį kartą, kol mūsų scena bus remontuojama, iš anksto susiplanavome bent kelias premjeras. Ir puikiausiai galėsime jas paruošti iki kito sezono pradžios.

Šį sezoną kol kas esame suplanavę tik iki galimo remonto pradžios. Tad 2014-ųjų kovo 8-ąją turėtų įvykti paskutinė jo premjera, kurią numatėme. Tai bus amerikiečių kompozitoriaus Franko Wildhorno miuziklas pagal Aleksandro Diuma romaną „Grafas Montekristas“. Išpirkome autorines teises, kad galėtume tą miuziklą pastatyti ir mūsų teatro gerbėjams parodyti.

Tai – vienas naujausių minėto autoriaus sceninių kūrinių (premjera įvyko 2009 m. Šveicarijoje, St.Gallen teatre). Miuziklo statytojų komanda taip pat žada būti įspūdinga: režisierius Kęstutis Sigitas Jakštas, dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius. Pagrindinius vaidmenis atliks teatro ir kviečiami dainininkai.

– Kai pokarinė santvarka paskirstė, kuriame Lietuvos mieste kas turi vyrauti (čia – tik apie kultūrą, nes ideologija tais laikais buvo visiems bendra), ir iš buvusioje laikinojoje sostinėje, Kaune, tarpukariu veikusio Valstybės teatro išvežė operą į Vilnių, matyt, ir Kauno publika gal buvo „paraginta“ labiau pamilti lengvesnį muzikos žanrą? Bet dabar matome: ne viena turistinė agentūra nuolat iš Kauno organizuoja išvykas į Rygos ar Vilniaus operos teatrus, ir kauniečiai mielai važiuoja klausytis operų. Tai jie jau „persiauklėjo“ rimtesniam operos žanrui?

– Taip, važiuoja kauniečių pilni autobusai į Rygą. Tačiau ten, operos teatre, dainuoja ir mūsų lietuviai solistai, spektaklius irgi neretai lietuviai diriguoja. Lygiai taip pat mūsų (Kauno muzikinio teatro) solistai dainuoja ir Vilniaus operoje, Klaipėdos, ar kuriame nors tolimesniame užsienio teatre. Vietos po saule visiems užtenka.

O žiūrovai mielai klausosi operų ir Kaune. Jei kartais migruoja, tai galbūt dėl to, jog egzistuoja pagaliau noras pakeliauti. Jei į kitą teatrą, tai – ne visada – dėl kitų atlikėjų. Greičiau – dėl kūrinio, kurio nėra savojo miesto teatro repertuare.

Bet mums džiugu žinoti, kad Kauno valstybinis muzikinis teatras turi savo ištikimų gerbėjų branduolį, esame mylimi, vertinami. Ir pas mus žmonės spektaklių pažiūrėti atvyksta iš kitur. Tad teatro žiūrovų salėje retai kada galima pamatyti tuščių vietų.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...