captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujasis teatro sezonas: kliūtys, atradimai, netikėtumai

Kokius spektaklius šį sezoną žiūrovai išvys Vilniaus teatruose? Apie kokius skaudulius jie kalbės, kaip paveiks žiūrovus – ar savo negatyvumu blokš į pragaro gelmes, ar sielą kels į aukštybes?
A. Koroliovo (BFL) nuotr.
A. Koroliovo (BFL) nuotr.

Kokius spektaklius šį sezoną žiūrovai išvys Vilniaus teatruose? Apie kokius skaudulius jie kalbės, kaip paveiks žiūrovus – ar savo negatyvumu blokš į pragaro gelmes, ar sielą kels į aukštybes?

Reikia naujų impulsų

„Mūsų klasė“, „Atžalynas“, „Kosmosas“, „Nuošaly“, „Barikados“, „Broken Heart Story“ („Sudaužytos širdies istorija“) – tai premjeros, kurios šį sezoną bus parodytos Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Iš šešių tris spektaklius stato Lietuvos režisieriai, tris – užsieniečiai.

„Kodėl pas mus dirba užsienio režisieriai? – retoriškai klausė teatro meno vadovas Audronis Liuga. – Lietuvių teatrui reikia naujų idėjų, impulsų. Tie menininkai, kurie čia dirbs, manau, tai turi.“

Anot meno vadovo, tiek „Kosmosas“, tiek „Barikados“, tiek „Atžalynas“, kurį statys režisierius Jonas Vaitkus su kelių kartų savo mokiniais, kalba ne tik apie dabartį, bet ir apie ateitį. Apie tai kalba ir žydų temą bei lenkų ir žydų santykius nagrinėjanti lenkų dramaturgo Tadeuszo Slobodzianeko pjesė „Mūsų klasė“. Nacionaliniame teatre ją stato režisierė Yana Ross. Spektaklio premjera vyks rugsėjo 20, 21 d.

Ne vien apie holokaustą

„Mūsų klasė“ pastatyta daugelyje pasaulio miestų. Kodėl ji tokia aktuali?

Anot spektaklio režisierės Y. Ross, tai – šiuolaikinė drama, gyva istorija, ne klasika, ją parašė šių laikų žmogus. Toks ir yra jos aktualumas.

„Aš ieškojau istorijos liudininkų. Mes dar galime apklausti savo senelius, kaimynus, kaip šie gyveno savo gyvenimą, – pasakojo Y. Ross. – Taip ir čia – klasė, draugai visą savo gyvenimą pragyvena kartu nuo vaikystės iki senatvės – beveik visą XX a. Keičiasi jų atmintis, jų požiūris į tam tikrus dalykus. Iš praeities, prisiminimų atsiranda istorija. Tai nėra pjesė apie Lenkiją, kaip „Hamletas“ nėra pjesė apie Daniją.“

Režisierė pabrėžė, kad jos spektaklis – ne apie holokaustą. Jame – žmogaus gyvenimas. O tame gyvenime atsiranda karas, holokaustas, žudynės.

Moterys ieško tapatybės

Kokie bus kiti Nacionalinio dramos teatro spektakliai?

Daugiau kaip du dešimtmečiai mus skiria nuo kovų už nepriklausomybę, vykusių trijose Baltijos šalyse. Jaunosios kartos atstovo latvių režisieriaus Valtero Sylio ir Nacionalinio dramos teatro bendras projektas „Barikados“ – tai dar viena istorijos ir dabarties akistata.

Suomių dramaturgės ir režisierės Saaros Turunen provokuojančių pjesių centre – moterys, ieškančios savo tapatybės tarp moteriškumo ir vyriškumo, sekso ir kūrybos. Tokia – ir pjesė „Broken Heart Story“ („Sudaužytos širdies istorija“), kurią Nacionaliniame dramos teatre su lietuvių aktoriais statys pati režisierė.

Regimo pasaulio pabaiga

2013-uosius paskelbus Tarmių metais, Valstybinis jaunimo teatras nutarė panagrinėti, kuriuose lietuviškų žodžių sąskambiuose galima ieškoti tautinės savasties ir minties autentiškumo. Tam puikiai tiko Žemaitės komedija „Trys mylimos“, kurią į sceną atveda režisierius Algirdas Latėnas. Spektaklio premjera vyks spalio 12, 13 d.

Po nedidelės pertraukos mažoji teatro scena vėl taps eksperimentų vieta. Savo diplominį darbą čia pristatys jauna ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse studijavusi režisierė Saulė Norkutė. Jos spektaklis „Regimo pasaulio riba“ tyrinės, kokiu būdu į žmonių protus įperšami lyčių stereotipai ir laimės receptai.

Režisieriaus Arvydo Lebeliūno spektaklis „Nepažįstamieji tarp mūsų“ – apie sergančius nepagydoma Alzheimerio liga. Kanadiečių dramaturgo Aarono Bushkowsky pjesės herojai – Alzheimerio liga sergantys 70-mečiai Maiklas ir Gabrielė – susipažįsta tik patekę į slaugos namus, tačiau iš karto pajunta vienas kitam simpatiją. Nors jų atmintis trumpalaikė, jausmams, regis, tai įtakos neturi. Kas yra žmogaus sielos buveinė – širdis ar protas? Jei protas sutrinka, ar širdis liaujasi mylėjusi?

Ko yra vertos ir kaip gali baigtis internetinės pažintys, virtualios draugystės? Mažojoje teatro scenoje 2014 m. pavasarį planuojamas spektaklis jaunimui nuo 14-os metų – amerikiečių dramaturgo Carloso Murillo pjesė „Juodas žaidimas, arba Berniukų istorijos“, kurią statys režisierius iš Klaipėdos Darius Rabašauskas.

Pjesės herojus 14 metų paauglys Nikas populiarioje interneto pokalbių svetainėje sukuria neegzistuojančios merginos anketą. Tuo sukurtu personažu Nikas manipuliuoja kitų žmonių jausmais ir įsivelia į žaidimą, kurio pats nesugeba suvaldyti.

Trečioji dalis – „Žuvėdra“

Antonas Čechovas – tikrai magiškas, be jo pjesių nėra išsivertęs nė vienas geras režisierius. Pagaliau (po daugiau kaip 20 darbo metų scenoje!) šio dramaturgo kūrybos – pjesės „Žuvėdra“ – ėmėsi ir garsusis Oskaras Koršunovas.

„Žuvėdra“ – OKT/Vilniaus miesto teatrui reikšmingas etapinis spektaklis, tarsi susumuosiantis tai, ko link teatras ėjo visus 15 savo gyvavimo metų. Šioje pjesėje A. Čechovas kalba apie inovacijas teatre, o būtent to O. Koršunovo vadovaujamas teatras ir siekė visus 15 metų.

„Žuvėdra“ – labai gera pjesė eksperimentams. Nuo pat pradžių ji buvo pasmerkta paieškoms. Joje tęsiame temas, kurios yra „Hamlete“, „Dugne“: šiuolaikinis teatras, šiuolaikinis aktorius, šiuolaikinis žiūrovas. „Žuvėdra“ – tai tarsi trečioji triptiko dalis“, – sakė O. Koršunovas.

Pasaulinė premjera Italijoje

„Meno fortas“ taip pat turi įdomią naujieną. Lietuvių teatro meistras Eimuntas Nekrošius šį sezoną pradėjo repetuoti spektaklį „Jobo knyga“ pagal Senąjį Testamentą. Ji pasakoja apie Jobą, kuris, praradęs turtą, vaikus, sveikatą, vis tiek nesiliovė tikėjęs Dievo. Pagrindinį – Jobo – vaidmenį atliks aktorius Remigijus Vilkaitis.

Tačiau pasaulinė spektaklio premjera rugsėjo 19–22 d. vyks ne Vilniuje, o Vičencoje (Italija), „Olimpico“ teatre. Lietuvoje spektaklį planuojama parodyti 2014 m. Šiuo spektakliu unikaliajame „Olimpico“ teatre E. Nekrošius pradės antrą darbo sezoną. Lietuvių meistras yra šio teatro meno vadovas, atsakingas už klasikinių spektaklių repertuarą. „Jobo knyga“ – „Meno forto“ ir „Olimpico“ teatro bendras darbas.

Prašė nepardavinėti emocijų

Kokių netikėtumų ir intrigų pažers režisieriaus iš Maskvos Konstantino Bogomolovo spektaklis „Mano tėvas – Agamemnonas“ pagal Euripido tragedijas? Tai – pirmoji Valstybinio Vilniaus mažojo teatro sezono premjera, kuri bus rodoma rugsėjo 13 d.

„Aktorių prašau nepardavinėti emocijų, tai bus antiteatras, visai kitokia forma, nei įprasta“, – sakė Rusijoje ir Europoje populiarus K. Bogomolovas.

Staigmena laukia ispanų poeto bei dramaturgo Federico Garcios Lorcos gerbėjų – ateinantį sezoną premjerą „Kruvinos vestuvės“ Mažajame teatre parodys Paulius Ignatavičius.

Bus tęsiamas projektas „Jaunieji režisieriai lietuvių klasikos veidrodyje“. Praėjusį sezoną pristatytus eskizus toliau vystys Tomas Jašinskas ir Gabrielė Tuminaitė. Eksperimentui teatro laboratorijoje T. Jašinskas pasirinko Kazio Binkio pjesę „Generalinė repeticija“, o G. Tuminaitė ėmėsi Juozo Tumo-Vaižganto apysakos „Dėdės ir dėdienės“.

Teatro pastatui – 100 metų

Lietuvos rusų dramos teatro sezoną ženklina kelios naujienos. Pirma, jame pradės dirbti šeši jauni aktoriai, šiemet baigę studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesoriaus Jono Vaitkaus kurse. Antra, spalio 21–25 d. teatras minės savo pastato 100 metų jubiliejų. J. Basanavičiaus gatvės 13-uoju numeriu pažymėtame pastate pastarąjį amžių buvo įsikūręs ne vienas teatras.

Rusų dramos teatre rengiamos dvi premjeros vaikams. Viena jų – „Junas ir Sofus, arba Auksinis riteris“ – tai spektaklio „Stebuklingoji kreidelė“ antroji dalis. Kūrinį pagal norvegų rašytojos Zinken Hopp pasaką stato režisierė Olga Lapina. Rugsėjo 15-ąją spektaklis pradės naująjį teatro sezoną ir bus rodomas lietuvių bei rusų kalbomis.

Spalio 17-ąją vyks aktoriaus Vladimiro Serovo režisuoto kūrinio „Žvirblio lizdas“ premjera. Skambant gyvai muzikai ir aktorei Rasai Rapalytei atliekant milijonus sužavėjusias Edith Piaf dainas, žiūrovai išvys neįprastą pasakojimą.

Gruodžio 13-ąją bus parodyta netradicinė „Eugenijaus Onegino“ premjera, kurią režisuoja J. Vaitkus. Garsusis Aleksandro Puškino kūrinys suskambės teatro scenai neįprasta Sergejaus Prokofjevo muzika. Ją kompozitorius specialiai sukūrė 100-osioms A. Puškino mirties metinėms paminėti. Tačiau sovietinei cenzūrai užkirtus kelią scenos ji nepasiekė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...