captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į Lietuvą atkeliavo Žygimanto Senojo laikų šedevras – brangenybių skrynutė

Į Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmus su ypatinga apsauga iš Sankt Peterburgo Valstybinio Ermitažo (Rusija) atkeliavo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Žygimantui Senajam (1467–1548) priklausiusi brangenybių skrynutė.
Valdovū rūmų muziejaus nuotr.
Valdovū rūmų muziejaus nuotr.

Į Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmus su ypatinga apsauga iš Sankt Peterburgo Valstybinio Ermitažo (Rusija) atkeliavo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Žygimantui Senajam (1467–1548) priklausiusi brangenybių skrynutė.

Integruota į Valdovų rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspoziciją, kurioje pristatoma Žygimanto Senojo epocha, su stipresniu apsaugos režimu, ši 2,5 mln. eurų įkainota vertybė bus pristatyta tarptautinėje parodoje „Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė – šedevras iš Valstybinio Ermitažo rinkinių“, kuri veiks nuo šių metų rugsėjo 12 d. iki gruodžio 15 d.

„Lietuva turės unikalią galimybę susipažinti su tikru dailės šedevru, kuris yra ne tik vienas vertingiausių Valstybinio Ermitažo Brangenybių galerijos eksponatų, bet ir vienas įspūdingiausių Renesanso auksakalystės meno kūrinių Europoje. Prieš beveik 500 metų Žygimanto Senojo užsakymu Niurnberge pagaminta brangenybių skrynutė liudija išskirtinę Lietuvos ir Lenkijos valdovų rūmų prabangą, išlavintą estetinį skonį, finansinius pajėgumus, glaudžius kultūrinius ir meninius ryšius bei Europos valstybių ir valdovų dinastinius saitus“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Europos auksakalystės centre – Niurnberge (Vokietija) – nežinomų meistrų pagaminta brangenybių skrynutė pati tapo didele brangenybe: jai sukurti panaudota 6,6 kg sidabro, beveik 700 g aukso, daugiau nei 800 perlų, beveik 370 rubinų, 300 deimantų, safyrų, smaragdų ir įvairių kitų pusbrangių akmenų.

Skrynutės priekinės pusės juostelės ir ant dangtelio kampe esančio skydelio įrėžti įrašai liudija šio šedevro sukūrimo datą – 1533 m., o viena kojelė su heraldiniu skydeliu, kuriame vaizduojami du Lenkijos Ereliai su inicialu „S“ ir Lietuvos Vyčiai, atskleidžia informaciją apie užsakovą – Renesanso kultūros ir meno mecenatą Lietuvos didįjį kunigaikštį ir Lenkijos karalių Žygimantą Senąjį.

Dar viena skrynutės kojelė su pavaizduotu Brandenburgo Ereliu, Pamario Grifu, Niurnbergo burggrafo herbu Liūtu ir Hohencolernų dinastijos ženklu pasakoja jos priklausomybę ir istoriją – tai buvo Žygimanto Senojo dovana-kraitis dukteriai Jadvygai Jogailaitei (1513–1573) tuoktuvių su Brandenburgo kunigaikščiu Joachimu Hohencolernu proga.

Manoma, kad panašių brangenybių skrynučių buvę ir daugiau – tai rodo išlikęs 1560 m. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose apsilankiusio popiežiaus pasiuntinio Bernardino Bondžovanio (Bernardino Bongiovanni) pasakojimas. Pasak jo, brangenybėmis besidžiaugiantis Žygimanto Senojo sūnus Žygimantas Augustas tik slapta jam brangenybes parodęs, nes „nenorėjęs, jog lenkai žinotų, kad joms yra tiek daug išleidęs“.

Valdovo kambaryje stovėjęs didžiulis stalas, ant jo būta 16 brangenybių dėžučių, 2 sprindžių ilgio ir 1,5 pločio. Jos buvusios prikrautos brangenybių, deimantų, rubinų ir smaragdų. Bernardinui Bondžovaniui net užėmė kvapą: „Aš mačiau tiek brangakmenių, kad net nebūčiau galėjęs pagalvoti, jei nebūtų tekę susidurti. Ir mano matytųjų Venecijos ir mūsų popiežiaus valstybės brangenybių negalima ir lyginti.“

Iki šiol egzistuoja dvi versijos, kaip Jadvygai Jogailaitei dovanota skrynutė iš Brandenburgo, Berlyno, nukeliavo į Rusiją. Remiantis viena jų, XVII a. pradžioje dėl vedybų skrynutė galėjo atitekti Radviloms, kai Jadvygos Jogailaitės vyro Joachimo Hohencolerno vaikaitė Elžbieta Sofija 1613 m. ištekėjo už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pataurininkio, Vilniaus kašteliono bei Biržų ir Dubingių kunigaikščio Jonušo Radvilos (1579–1620). Atkeliavusi kaip kraitis, skrynutė galėjo atsidurti Nesvyžiaus rezidencijos lobyne, o iš jo į Sankt Peterburgą ji galėjo nukeliauti kaip karo grobis, kai Rusijos kariuomenė 1812 m. nusiaubė Nesvyžių ir išsivežė ten saugotus turtus – taip keršijo kunigaikščiui Domininkui Radvilai už jo dalyvavimą kare Napoleono pusėje.

Remiantis kita versija, į Rusiją skrynutė greičiausiai atkeliavo 1711 m., po Rusijos caro Petro Didžiojo sūnaus Aleksejaus (1690–1718) vedybų su Braunšveigo-Volfenbiutelio (Braunschweig-Wolfenbüttel) kunigaikštyte Šarlote Kristina Sofija (1694–1725) kaip jos kraičio dalis. Ši kunigaikštytė taip pat buvo Jadvygos Jogailaitės aštuntos kartos palikuonė.

Abi versijos turi silpnų grandžių, neatsakytų klausimų apie skrynutės klajones XVI–XVIII a., tačiau akivaizdu, kad XVIII a. skrynutė jau turėjo būti Rusijos carų privačių brangenybių rinkinyje, kuris buvo kilnojamas po vasaros rezidencijas, taip pat saugomas Žiemos rūmų Deimantų salėje. XIX a. viduryje skrynutė pateko į greta Žiemos rūmų pastatyto Mažojo Ermitažo Brangenybių galeriją, kur nuolatinėje ekspozicijoje buvo rodoma iki šiol.

Kaip itin vertingas ir pažeidimams jautrus eksponatas skrynutė labai retai palieka Ermitažą ir rodoma parodose užsienyje – iki šiol ji eksponuota tik Maskvos Kremliuje (Rusija), taip pat Niujorko Metropoliteno (JAV) ir Madrido Prado (Ispanija) muziejuose.

„Tad tai, kad retai savo dabartinius namus – Valstybinio Ermitažo rinkinius – paliekanti skrynutė atkeliavo į Vilnių ir bus eksponuojama ten, kur kadaise ir puikavosi, Valdovų rūmuose, – išties neeilinis įvykis, nutiesiantis tiltą į dar glaudesnius ir kokybiškesnius tarpvalstybinius kultūros įstaigų ryšius bei bendrą istorinę atmintį, kurią siekiame aktualinti ir gaivinti“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus Užsienio ir parodų skyriaus vyresnioji muziejininkė Birutė Verbiejūtė, kuruojanti šią parodą su Valstybinio Ermitažo darbuotoja Olga Kostiuk.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...