captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniuje prasideda Tibeto kultūros dienos

Rugsėjo 7–28 dienomis Vilniuje vyks Tibeto kultūros dienos, kurių metu bus rengiamos tibetietiško meno, fotografijų parodos, kino filmų peržiūros, susitikimai. Svarbiausiu šių dienų įvykiu taps Tibeto dvasinio vadovo, Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV vizitas Vilniuje rugsėjo 11–14 dienomis.
R. Grigo (BFL) nuotr.
R. Grigo (BFL) nuotr.

Rugsėjo 7–28 dienomis Vilniuje vyks Tibeto kultūros dienos, kurių metu bus rengiamos tibetietiško meno, fotografijų parodos, kino filmų peržiūros, susitikimai. Svarbiausiu šių dienų įvykiu taps Tibeto dvasinio vadovo, Jo Šventenybės Dalai Lamos XIV vizitas Vilniuje rugsėjo 11–14 dienomis.

Šeštadienį Tibeto kultūros dienų programą atvėrė tibetiečių vienuolių grupė iš Indijos Sera vienuolyno. Ji Užupio meno inkubatoriuje, galerijoje „Galera“, vidurdienį pradėjo pilti Avalokitešvaros smėlio Mandalą, kurios kūrimo procesą visi norintys galės stebėti kasdien iki rugsėjo 12 dienos.

Mandala – simbolinė dievybės bei jos palydos buveinė. Mandalos gali būti tapomos ant drobės, piešiamos šventyklose ant sienų, lubų ar grindų, gali būti braižomos tiesiog ant žemės. Joms kurti gali būti naudojamos įvairios medžiagos: akmuo, medis, metalas, smėlis, grūdai. Ši Avalokitešvaros Mandala, kuri bus supilta iš spalvoto smėlio, yra simbolinis Bodhisatvos Avalokitešvaros būstas. Kiekvienas šios Mandalos elementas – spalva, ornamentas, atskira detalė – turi savo prasmę ir paskirtį, o bendras piešinys kuriamas pagal griežtą kanoną.

Rugsėjo 12-ąją Dalai Lama XIV vadovaus Mandalos suardymo ceremonijai.

Prieš Mandalos pylimo pradžią Užupio meno inkubatoriuje, galerijoje „Galera“, atidaryta Algirdo Kumžos fotografijų iš Tibeto paroda „Himalajai“. A. Kumža Tibetą yra aplankęs tris kartus. Kelionių metu jis fotografavo piligrimus šventajame Kailašo kalne, budistų religines apeigas, klajoklių buitį ir Himalajus.

Atnaujintame Tibeto skvere jau galima pamatyti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, skulptoriaus Rimanto Sakalausko sukurtą pagrindinį Tibeto skvero meninį akcentą – dviejų metrų skersmens mozaikinę kompoziciją „Mandala“. Šios skulptūros atidengime rugsėjo 12-ąją dalyvaus Dalai lama XIV.

Nuo šeštadienio Tibeto skvere eksponuojamos rašytojos, dailininkės, aktyvios Tibeto rėmėjos Jurgos Ivanauskaitės fotografijos iš Tibeto, darytos jos kelionės 1998 m. metu.

1996 m. pasirodė pirmoji J. Ivanauskaitės knygų trilogijos „Tibeto Mandala“, skirtos Tibeto istorijai, kultūrai ir religijai, dalis. Šios knygos pabaigoje Jurga ištarė: „Mano religija – TIBETAS“. Iki pat gyvenimo pabaigos įvairiomis pilietinėmis akcijomis, straipsniais bei interviu, dailės ir fotografijų parodomis ji rėmė tibetiečių laisvės ir nepriklausomybės siekius.

Sekmadienį kino teatre „Pasaka“ bus rodomas dvidešimt metų kurtas režisierės Jennifer Fox dokumentinis pasakojimas „My Reincarnation“ („Mano reinkarnacija“) apie vieną paskutinių Tibete besimokiusių lamų.

Sekmadienį ir trečiadienį Mokytojų namų Didžiojoje salėje tibetiečiai vienuoliai iš Indijos Sera Vienuolyno demonstruos ritualinius Čam šokius. Sera vienuolyno vienuoliai, norėdami atkreipti dėmesį į okupuoto Tibeto kultūrai ir jos išlikimui kylančias grėsmes ir manydami, kad religinis budistinis menas yra visam pasauliui priklausantis dvasinis paveldas, sutiko atvykti į Lietuvą, kur pristatys kelias tik vienuolių atliekamas religines menines praktikas. Viena jų – Čam šokiai. Lietuvos žiūrovams bus pristatomi ritualiniai šokiai, kurie įprastai yra atliekami per budistines iškilmes vienuolyno kieme. Čam šokiai laikomi savita meditacijos forma ir aukojimu dievybėms.

Tibeto kultūros programą papildys pirmadienį Mokytojų namų Svetainėje vyksiantis susitikimas su politiniu kaliniu tibetiečiu Ngawangu Phuntsoku. Šio susitikimo metu bus rodomas filmas apie situaciją šiandieniniame Tibete.

Antradienį Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje bus atidaroma šiaurinio budizmo religinės tapybos – ritininių piešinių thankų – paroda. Thankomis vadinami budizmo šventųjų ir mokytojų, dievybių, jų Mandalų stačiakampio, rečiau kvadrato formos paveikslai, tapyti tradiciniais augalinės bei mineralinės kilmės dažais ant gruntuotos drobės, kartais šilko. Thankos puošia šventyklų vidų, o per svarbias religines šventes didžiulės, net keliasdešimties kvadratinių metrų ploto thankos iškabinamos ant išorinių vienuolynų sienų ar ištiesiamos kalvų šlaituose.

Ši paroda – iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejuje sukauptos Rytų meno kolekcijos. Svarbią jos dalį sudaro ir autentiški XIX a.– XX a. vidurio budistų sakralinės tapybos eksponatai iš Tibeto, Mongolijos, Buriatijos.                      

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...