captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nacionalinės bibliotekos rekonstrukcijai reikia dvigubai daugiau pinigų

Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos direktorius Renaldas Gudauskas po susitikimo su premjeru teigė, kad bibliotekos rekonstrukcijai valstybė turėtų skirti daugiau lėšų. Anot jo, pagal 2008 m. pradėtų statybų planą, darbai turėjo būti pasibaigę dar 2011 m., tačiau jie nėra baigti ir dabar.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos direktorius Renaldas Gudauskas po susitikimo su premjeru teigė, kad bibliotekos rekonstrukcijai valstybė turėtų skirti daugiau lėšų. Anot jo, pagal 2008 m. pradėtų statybų planą, darbai turėjo būti pasibaigę dar 2011 m., tačiau jie nėra baigti ir dabar.

„Esame įpusėję darbus. Projektas yra biudžetinis, o per 2–3 metus norėtume turėti realų rezultatą. (...) Tikiuosi didesnio supratimo“, – trečiadienį naujienų agentūrai ELTA sakė R. Gudauskas.

Pasak M. Mažvydo bibliotekos direktoriaus, kad projektas būtų užbaigtas artimiausiu metu, Vyriausybė turėtų padvigubinti rekonstrukcijai skirtą finansavimą.

„Finansavimą reikėtų padvigubinti. (...) Šiuo metu mes gauname 9–10 mln. litų, realiai mus reikia apie 20 mln. litų per metus. Jeigu šiais metais gautume apie 20 mln., o kitais – 27 mln., kaip numatyta, projektą baigtume per dvejus su puse metų“, – skaičiavo jis.

R. Gudauskas sakė, kad statybos užsitęsė dėl finansinės krizės.

„Suplanuota buvo 2007–2008 m., kai krizės poveikis tik pradėjo jaustis. (...) Negalėčiau pasakyti nieko neigiamo, žmonės taip įsivaizdavo perspektyvą, o perspektyva per tą laiką pakito“, – sakė jis.

R. Gudausko teigimu, finansavimas krizės metais nebuvo sumažintas, biblioteka nebuvo pamiršta nei krizės laikotarpiu, nei po jos.

„Negaliu sakyti, kad nebuvo pakankamo dėmesio. Dėmesys buvo pakankamas valstybės galimybių ribose. Mes visada gaudavome 7–9 mln. litų, ir tai yra pakankamai nemažai. Tačiau tokiai galingai statybai per mėnesį yra realizuojama apie 1 mln. litų“, – teigė jis.

R. Gudauskas pateikė Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos centro pavyzdį, kuris, gavus 100 mln. projektinių lėšų, buvo pastatytas per šiek tiek daugiau nei vienerius metus.

„Mes esame biudžetinis projektas, buvo sumanyta tais laikais, todėl dabar turime tokią situaciją, kuri neleidžia nacionalinei institucijai dirbti pilna jėga“, – konstatavo jis.

Vis dėlto R. Gudauskas nėra linkęs dramatizuoti esamos padėties.

„Nėra jokios dramos. Mes dirbame tarptautiniu mastu, (...) veikiame normaliai tarptautinėje erdvėje, bendradarbiaujame su kitomis bibliotekomis“, – teigė jis.

R. Gudauskas sakė jaučiantis tiek A. Butkevičiaus, tiek ministerijų palaikymą ir supratimą.

Kitas klausimas, kurį R. Gudauskas aptarė su premjeru, buvo tarptautinio bendradarbiavimo galimybės.

„Kalbėjome, kaip Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai metu galima geriau išnaudoti Šiaurės-Baltijos valstybių [bendradarbiavimo – ELTA] dimensiją“, – teigė jis.

Paklaustas, ar artėjant naujiems mokslo metams laukia skaitytojų antplūdžio, R. Gudauskas sakė, kad šiuolaikinės technologijos leidžia naudotis bibliotekos paslaugomis ne tik atėjus į ją ir skaitant knygas vietoje ar imant į namus.

„Turime apie 100 vietų skaitytojams. Kita vertus, dabar ne viskas būtina fiziškai. Mūsų duomenų bazės dirba pilna jėga. (...) Šiuo metu skaitmeninimo dimensija yra labai stipri. Mes išeiname iš savo bibliotekų ribų. Iki šiol mes koordinavome dešimties atminties institucijų – muziejų, archyvų, bibliotekų – skaitmeninimo projektus. Dabar šis skaičius artėja prie dvidešimties“, – sakė jis.

R. Gudauskas teigė neseniai grįžęs iš Singapūro, kur buvo susitikę nacionalinių bibliotekų vadovai. Lietuva pateko į penkių valstybių strateginę grupę, kuri atsakinga už bibliotekų skaitmeninimą. Kitos šalys – Čekija, Nyderlandai, Danija ir Naujoji Zelandija.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...