captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aktorius A. Grašys vienas pirmųjų scenoje prabilo tarmiškai

Aktorius Algirdas Grašys, daugeliui geriau pažįstamas kaip Ponas Bračas, vienas pirmųjų scenoje prakalbo tarmiškai.

Aktorius Algirdas Grašys, daugeliui geriau pažįstamas kaip Ponas Bračas, vienas pirmųjų scenoje prakalbo tarmiškai.

Tai, kad Moljero „Skapeno klastas“ spektaklyje tarnai kalbėjo tarmiškai, A. Grašys vadina režisieriaus Vytauto Čibiro nuopelnu. Pats Moljeras reikalaudavo, kad ponai spektaklyje kalbėtų prancūzų literatūrine, o tarnai – tarmine kalba. Tiesa, nei žemaičių, nei dzūkų tarmė minėtame V. Čibiro režisuotame spektaklyje neprigijo, tik A. Grašio personažo tarminiai tekstai auditoriją prajuokino.

„Manau, Moljeras nesupyktų ant manęs, kad kalbėjau tarmiškai – beveik pusė teksto buvo pasakyta tarmiškai“, – kalba aktorius A. Grašys.

Aktorius pasakoja, kad studijų metais tarmę bandydavo paslėpti: jo žodžiais, būdavo gėda pasirodyti mužiku. Tik vėliau paaiškėjo, kad tarmė ne tik netrukdė, bet ir atvėrė duris į sceną. Netrukus Bračo skaitomas humoreskas apie pacukus žinojo visi.

„Ponas Bračas toks žmogus buvo – jis pasakodavo linksmus nutikimus ir kad juos paįvairintų, sakydavo: „Braliūk tu mano, brač, kas ty būva: pacukų armija būva užpuolus!“ Jis dažnai pridėdavo žodelį „brač“. Ir jį vadino žmonės ne pavarde, o Braču. Kai pradėjau ir aš, galvojau, kad ir mane pradės Braču vadinti“, – šypsosi laidos pašnekovas.

Netrukus taip ir atsitiko. Aktorius prisimena nutikimą Skuodo rajone. Afišose buvo skelbiama, kad satyros ir humoro vakare skaitys aktorius Algirdas Grašys-Brač. Būtent šis žodelis ir sukėlė nesusipratimų.

„Niekas nepastebėjo, kad vaidins A. Grašys. Pastebėjo tik „Brač“. Nusipirko žmonės bilietus, likus dienai ar dviem rajoninis laikraštis išspausdino, kad įvyks satyrų ir humoro vakaras, kuriame vaidins aktorius Algirdas Grašys. Publika pradėjo nešti atgal bilietus – „Ką jūs meluojat, jokio Bračo nėra, atvažiuoja kažkoks Algirdas Grašys“, – mena aktorius.

Visas humoreskas apie pacukus Ponas Bračas skaitė tik tarmiškai. Nors  dabar tarmiškai kalbėti net lengviau nei bendrine kalba, tarmę išsaugoti, pripažįsta, nebuvę lengva. Juolab, kad tuomet konservatorijoje taisyklinga kalba buvo privaloma.

„Kol aš išmokau pasakyti žodį „buvo“!.. Sakydavau „būva“. Jo man niekaip nepavykdavo pasakyti: jei jau gerai pasakau „bu“, tai vis tiek pabaigdavau „va“, – pasakoja jis.

Nors į sceną Algirdas Grašys nelipa jau kurį laiką, humoreskas apie pacukus prisimena puikiai, o ir pacukai, juokauja, virto žmonėmis. Kartais Ponas Bračas metaforomis apie svarbias aktualijas dar prabyla, o istorijas visada palydi juokas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...