captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sąjunga sunerimo dėl Kino centro formuojamos kino politikos

Pernai Lietuvoje įsteigtas Lietuvos kino centras, kurio kino bendruomenė laukė jau seniai. Tačiau centrui pradėjus reformuoti senąją kino finansavimo sistemą ir svarstyti nuostatų pakeitimus, susirūpino Kinematografininkų sąjunga. Anot jos, nerimą kelia formuojama kino politika.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Pernai Lietuvoje įsteigtas Lietuvos kino centras, kurio kino bendruomenė laukė jau seniai. Tačiau centrui pradėjus reformuoti senąją kino finansavimo sistemą ir svarstyti nuostatų pakeitimus, susirūpino Kinematografininkų sąjunga. Anot jos, nerimą kelia formuojama kino politika.

Daliai kinematografininkų nerimą sukėlė ne tik pirmasis Kino centro lėšų kino projektams paskirstymas, kuriame, anot jų, matoma disproporcija, menkai finansuotas dokumentinis ir animacinis kinas, bet ir naujų kino industrijos finansavimo nuostatų rengimas.

Nors naujojo finansavimo modelis svarstytas viešose diskusijose su kino bendruomene, tačiau į jų pasiūlymus neatsižvelgta, teigia Kinematografininkų sąjunga.

„Sąjunga nusiminusi, kad nebuvo atsižvelgta į jos siūlymus. Naujasis projektas iš esmės kreipia visą kino raidą žanrinio kino link, t.y. paneigiamas kino režisieriaus patirties vaidmuo, daug susmulkinto kino scenarijaus elementų. Susidaro įspūdis, kad naujosios taisyklės tolsta nuo tos krypties, kur ėjo kinas“, – kalba Kinematografininkų sąjungos Režisierių gildijos vadovas Kristijonas Vildžiūnas.

Abejodami dėl naujai formuojamos kino politikos prioritetų, Lietuvos kinematografininkų sąjungos atstovai kreipėsi į Kultūros ministeriją prašydami įsteigti visuomeninę Kino tarybą.

„Buvo išsakyta pozicija, kad ne visas kino sektorius patenkintas ir paremtas. Dėl to ketiname steigti neformalią Kino tarybą, kuri būtų patariamasis balsas. Ji susidėtų iš kuo platesnio žmonių rato, kuris patartų [įvairiais klausimais]“, – tikina kultūros viceministras Darius Mažintas.

Šiuo metu veikianti Kino taryba yra Lietuvos kino centro patariamoji institucija. Naujoji – visuomeninė – taryba veiktų prie Kultūros ministerijos.

„Tokiu atveju sistema išbalansuojama. Jei susiformuotų politikos modelis, kai atsiranda patariamas balsas dėl strateginių krypčių, o ne vieno kito autoriaus vertinimas, tai galimas variantas, bet [negali būti] diskusijų vieta, kur žmonės dar kartą diskutuotų tuos pačius dalykus“, – įsitikinęs Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.

Nepriklausomų prodiuserių, rodytojų bei platintojų asociacijos taip pat kreipėsi į ministrą palaikydami Lietuvos kino centrą.

„Perskaitę, kad kino žmonės nepatenkini, sunerimome, nes tai nėra tiesa. Mes esam labai patenkinti ir džiaugiamės, kad ji buvo įkurta, kad dirba konstruktyviai – dialogas aktyvus. Dėl finansavimo naujų taisyklių, kurios rengiamos, visos asocijuotos struktūros turi galimybę aktyviai pasisakyti. Buvo parengtas juodraštis, visos asociacijos galėjo pateikti pastabas. Viskas vyksta racionaliai“, – tikina Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Kęstutis Drazdauskis.

Kino centro vadovas teigia, kad dėl permainų nuogąstauti nėra ko. Jis atmeta Kinematografininkų sąjungos nuogąstavimus esą grėsmė iškils autoriniam kinui, o finansuojamas bus į komercinę sėkmę orientuotas kinas.

„Kino įstatyme aiškiai apibrėžta valstybinio rėmimo kryptis. Nematau jokių grėsmių autoriniam kinui. Koks kinas tai bebūtų, kokybinius kriterijus jis atitikti turi“, – pabrėžia Lietuvos kino centro direktorius R. Kvietkauskas.

Naujo paramos kinui finansavimo modelis viešose diskusijoje svarstomas nuo pavasario. Kitą savaitę jis bus dar tobulinamas, o rugpjūčio viduryje ketinama parengtą dokumentą teikti Kultūros ministerijai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...