captcha

Jūsų klausimas priimtas

Menotyrininkai: M. K. Čiurlionio kūryba per mažai žinoma pasaulyje

Įsibėgėja 11-asis tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Smuikininkų meistriškumo mokykloje įgūdžius tobulina dvi dešimtys gabiausių šalies jaunųjų smuikininkų, o konferencijoje „M. K. Čiurlionis ir pasaulis“ menotyrininkai, muzikologai ir filosofai dalijasi įžvalgomis.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Įsibėgėja 11-asis tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Smuikininkų meistriškumo mokykloje įgūdžius tobulina dvi dešimtys gabiausių šalies jaunųjų smuikininkų, o konferencijoje „M. K. Čiurlionis ir pasaulis“ menotyrininkai, muzikologai ir filosofai dalijasi įžvalgomis.

Kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio memorialiniame muziejuje skamba jo muzika. Prie fortepijono – M. K. Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas, prosenelį suvaidinęs britų režisieriaus Roberto Mullano filme „Laiškai Sofijai“.

Muziejuje koncertuoja ir dešimtys iš visos Lietuvos atvykusių jaunųjų smuikininkų – meistriškumo mokyklos dalyvių.

„Labai džiaugiuosi vaikams suteikta proga patobulėti, padirbėti atostogų metu darbštuoliams ir gabiesiems. Atvažiavę jie gauna pamokų, repetuoja su akompanimentu ir turi progą visa tai pademonstruoti koncertinėse salėse“, – sako M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja ekspertė Gintvilė Vitėnaitė.

M. K. Čiurlionio muzika ir tapyba – paslaptingos, pilnos simbolių, kaskart vis suprantamos kitaip, estetiškos ir daugiaplanės. Apie tai diskutuoja ir savo įžvalgomis dalijasi genialaus menininko kūrybos tyrinėtojai.

Pasak jų, M. K. Čiurlionio kūryba per mažai žinoma pasaulyje, nors ją tyrinėja Rusijos, Prancūzijos, Vokietijos ar net Japonijos menotyrininkai.

„Kaip pianistei, man labai įdomu groti jo kūrinius. Tačiau suvokiau, kad Čiurlionio muziką labai sudėtinga suprasti. Čiurlionis man netelpa į rėmus. Jis ne romantikas, ne impresionistas, ne toks kaip Debussy ar Chopinas, nes jo kūryba – ištisa simbiozė. Todėl Čiurlionis įdomus, jo kiekvienas kūrinys – su aibe klausimų“, – tvirtina Tel Avivo ir Haifos universitetų dėstytoja, pianistė Irena Friedland.

„Mažai tautai net su savo didžiausiais genijais į didžiųjų tautų kultūros erdvę ir jau parašytą dailės ir muzikos istoriją yra nepaprastai sunku įsibrauti. Čiurlionistikos laukia dar nearti dirvonai“, – įsitikinęs meno filosofas prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas.

„Po šios savaitės kiekvieną sekmadienį vyks sakralinės muzikos valandos Druskininkų bažnyčioje, dar pianistės Birutės Vainiūnaitės kūrybos vakaras. Taip pat veiks Filomenos Jenčiūtės paroda, vaikų piešinių paroda“, – sako Lietuvos muzikos rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė.

Festivalis baigsis rugsėjo 22 dieną Lietuvos kamerinio orkestro koncertu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...