captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sapiegų rūmus laikinai uždengs iliuzoriniai fasadai

Jau metai, kai Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje perėję į restauratorių ir statybininkų rankas – pagal ambicingą projektą nuspręsta atskleisti ir sugrąžinti Sapiegų rūmams pirminę išvaizdą, o pačius rūmus su jiems istoriškai būdinga reprezentacine verte – visuomenės reikmėms.
Knygos „Sapiegų rūmai Antakalnyje“ (aut. R. Janonienė, E. Purlys) viršelio fragmentas.
Knygos „Sapiegų rūmai Antakalnyje“ (aut. R. Janonienė, E. Purlys) viršelio fragmentas.

Jau metai, kai Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje perėję į restauratorių ir statybininkų rankas – pagal ambicingą projektą nuspręsta atskleisti ir sugrąžinti Sapiegų rūmams pirminę išvaizdą, o pačius rūmus su jiems istoriškai būdinga reprezentacine verte – visuomenės reikmėms.

Prabangius rūmus 1689–1692 m. pastatė Kazimieras Sapiega – vienos iš galingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) giminių atstovas – LDK etmonas, Vilniaus vaivada. Barokinį statinį projektavo architektas Giovannis Battista Fredianis, palikęs ryškų pėdsaką Vilniaus barokinėje architektūroje.

Rūmų interjero apdaila, manoma, buvusi ypač puošni, bet, deja, iki mūsų neišliko. Dėl eksterjero pasisekė labiau – nors barokinę rūmų išvaizdą ir tūrius paskandino vėlesnių laikotarpių rekonstrukcijos ir bevardžiai perstatymai, iš turimos ikonografinės medžiagos ir archeologinių tyrinėjimų restauratoriai tikisi atkurti rūmų išvaizdą, kokia ji galėjo būti XVII a. pabaigoje.

Nesileidžiant į paradigminį ginčą: ar rūmus palikti carinės ligoninės kevale, ar susigrąžinti istorinius laikus menančią išvaizdą, svarbu pabrėžti pačią restauracijos proceso kultūrą ir eigą. Kaip juokauja vyriausiasis projekto restauratorius architektas Evaldas Purlys, „laikas savo darbą padarė, dabar – restauratorių eilė. Tyrimai Sapiegų rezidencijoje Antakalnyje atliekami neskubant, atsakingai ir kruopščiai“.

Siekiant vykdomą restauracinį projektą labiau atverti visuomenei, iš anksto supažindinti su atstatomojo projekto sprendiniais ir įvertinti būsimąjį rezultatą „natūroje“, nuspręsta išbandyti Lietuvoje unikalų, tačiau Vakaruose įprastą restauruojamuose objektuose praktiką – statybinius pastolius išnaudoti kaip ekspozicinę plokštumą su tikroviškai atvaizduotu būsimu pastato vaizdu.

Toks optinis triukas vadinamas „iliuzorininiu fasadu“ ir dažnai taikomas istorinių pastatų remonto darbams, kurie gali trukti metų metus, pridengti. Pavyzdžiui, garsioji Milano katedra, fragmentiškai restauruojama nuolatos, uždengiama tokiais tikroviškais iliuzoriniais fasadais, kad turistinėse panoraminėse nuotraukose nekyla įtarimas, kad uždengta fasado dalis – „nupiešta“.

Mintis panaudoti iliuzorinius fasadus Sapiegų rūmų restauracijoje kilo Kultūros paveldo departamento direktorei Dianai Varnaitei, iš anksto „pratinant“ akį prie kardinalių rūmų fasadų pasikeitimų, kurie po dviejų šimtų metų pertraukos sugrąžins reprezentaciniams rūmams autentišką brandžiojo baroko laikotarpio pavidalą.

Sukurti būsimą rūmų fasadų vaizdą buvo patikėta žinomam dizaineriui Tautvydui Kalteniui.

„Patvirtintas restauracijos projektas yra brėžinys, be to, jis numatė tik bendrus restauravimo principus, tūrius, naujas langų angas, arkadas.

Mano uždavinys buvo, remiantis juo, sukurti tikrovišką, „gyvą“ rūmų vaizdą. Daug kur, ypač apdailos detalėse, kurios projekte buvo numatytos, tačiau nutylėtos, dar neturint pakankamai archeologinių duomenų, aš turėjau nuspėti, kaip jos galėtų atrodyti, nes, skirtingai nei brėžinyje, fasado vaizde negali palikti neišspęstų, „baltų“ vietų“, – pasakoja iliuzorinių fasadų projekto autorius.

„Todėl iliuzorinių fasadų negalima vertinti kaip dokumentiškai tikslios restauracijos darbų prognozės, tai veikiau į bendrą žiūrovo įspūdį orientuotas būsimas pastato vaizdas. Todėl aš laisviau galėjau traktuoti dar neištirtus fasadų elementus. Fasadus vaizdavau kiek pasendintus, „pavintažintus“. Nesinorėjo, kad jie sudarytų ką tik suremontuoto pastato sterilaus įspūdžio“, – atvirauja dizaineris. Pabrėždamas šio iliuzinio žanro žaismingumą, autorius pirmo aukšto lange „patalpino“ besidairantį rūmų statytoją – LDK etmoną Kazimierą Sapiegą, o ant karnizo – pulkelį balandžių.

Be to, anot T. Kaltenio, pieštų fasadų, kurių bendras plotas daugiau nei 1500 kvadratinių metrų, geometriją teko koreguoti, nukrypstant nuo tikrųjų matmenų – juk iliuzorinių fasadų plokštumos apgaubia pastolius, o šie atitolę nuo tikrų rūmų sienų per pusantro metro.

Iliuzoriniai fasadai atspausdinti plačiaformate skaitmenine spauda ant specialaus armuoto tinklinio audinio, kuris gerai įsitempia, tačiau yra prakošiamas vėjo srautų, todėl nesukelia didelio buringumo. Be to, atlieka ir apsauginę statybinių pastolių funkciją.

Statybiniai pastoliai iškils tik priešais vakarų ir šiaurės rūmų fasadus, todėl buvo nuspręsta gaminti tik du iliuzorinius fasadus, nes iš šiaurės-vakarų pastatas turi geriausią apžvalgą ir sudaro bendrą rūmų visumos suvokimą. Kol kas sumontuotas tik vakarų iliuzorinis fasadas, kol atidenginėjama arkada šiauriniame rūmų fasade, priešais jį nėra įmanoma sumontuoti pastolių, todėl „Panevėžio statybos tresto“, kuris vykdo darbus, statybų vadovai žadėjo Šiaurės iliuzorinį fasadą išskleisti rugpjūčio mėnesį.

„Gaila, kad abu iliuzoriniai fasadai nesumontuoti sykiu, – apgailestauja dizaineris Tautvydas Kaltenis. – Jau dabar galėtumėm matyti tikrovišką rūmų vaizdą, stebint nuo L. Sapiegos gatvelės. O pagrindinį, rūmų Vakarų fasadą gerokai užgožia priešais pastatą per tiek metų sužėlęs medžių miškelis. Kaip suprantu, XVII amžiuje jo nebuvę.“

Darbus Sapiegų rūmuose planuojama baigti 2014 metais.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...