captcha

Jūsų klausimas priimtas

Laukuvoje – Lietuvos klojimo teatrų krivūlė

Žemaitijos miestelis Laukuva, šiomis dienomis švenčiantis savo 760-ąjį jubiliejų, kartu švenčia ir 90 metų sukaktį, kai buvo suvaidintas Petro Pundzevičiaus spektaklis „Neatmezgamasai mazgas“ (rež. M. Tallat-Kelpšienė).
A. Bagdono (BFL) nuotr.
A. Bagdono (BFL) nuotr.

Žemaitijos miestelis Laukuva, šiomis dienomis švenčiantis savo 760-ąjį jubiliejų, kartu švenčia ir 90 metų sukaktį, kai buvo suvaidintas Petro Pundzevičiaus spektaklis „Neatmezgamasai mazgas“ (rež. M. Tallat-Kelpšienė).

Spektaklio premjera įvyko 1923 metų liepą, per Škaplierinės atlaidus, parapijos klebono Napalio Butkevičiaus jaujoje.

Pastarojo jubiliejaus proga naujasis Lietuvos klojimų teatro judėjimas sekmadienį Laukuvoje, irgi per Škaplierinės atlaidus, šaukia savo 25-ąją krivūlę.

Į krivūlę Laukuvon suvažiuos aštuoni teatrai: Skapiškio, Jurbarko, Skaudvilės, Girdžių, Agluonėnų (senasis), Klaipėdos universiteto, Bilionių ir Rietavo. Po atlaidų teatrai pasipils po Laukuvos apylinkes, vaidins Baublių vandens malūne, prie Palentinio tvenkinio, dalis nuvyks į Šilalę, Kaltinėnus.

Krivūlės spektaklius vertins dramaturgas ir teatrologas Gediminas Jankus, vyskupas Jonas Kauneckas, Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas, Laukuvos seniūnas Virgilijus Ačas, teatrologijos magistrai Darius Peckus ir Artūras Butkus, Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys. Nugalėtojų laukia Didysis kun. Jono Katelės prizas ir Panevėžio vyskupo J. Kaunecko bei Laukuvos seniūnijos premijos.

Vienas ir krivūlės organizatorių – Lietuvos klojimo teatro draugijos pirmininkas prof. dr. Petras Bielskis teigia, jog kiekvienas miestelis ar kaimas privalo turėti savo teatrą.

„Tai – garbės ir savo vertės suvokimo klausimas. Ir ateina tai iš toli, nuo slaptųjų lietuviškųjų vakarų. Ir iš dar toliau - nuo kalendorinių švenčių, linamynės, kūlės spragilais, nuo vestuvinių apeigų, nuo sakmių apie laumes ir laimes.

Žmonėms patinka žaisti gyvenimą, keistis veidu, vaidentis, vaidinti, veidmainiauti. Mokėjimas potyrį arba žinojimą persakyti veidu arba vaidinti yra mums įgimtas“, – primena P. Bielskis.

Anot jo, Laukuva krivūlei rengti ideali dar ir tuo, kad Bilionių piliakalnio papėdėje per stebuklą tebėra išsaugota XIX a. etnografinė sodyba. Ir vieta stebuklingo grožio – pakalnėje ežerėlis su salomis, už žiogrinės tvoros kyla pilies terasos, kieme, po langais – trys išlakiniai ąžuolai žaliuoja. Dviejų galų troba, ąžuolinių sienojų svirnas, keturšlaičiais stogais prisidengęs rąstinis klojimas - švenčiausia vieta susirinkti klojimų kaimo kultūros žmonėms. Čia vyks tikri kluono vaidinimai.

„Gaila, bet žmonės, kūrę tą sodybą, neišsaugoti. Rupšlaukių giminės žmones aptinkame tarp Laukuvos vaidintojų, tarp tremtinių, tarp partizanų, kurių, deja, net kapavietės nežinomos. Reikėtų nors prisiminti tuos žmones, kaip mūsų visų istoriją“, – įsitikinęs P. Bielskis.
 

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...